APIE MUS

Draugijos pradžia – beveik atsitiktinė. Tikriausiai reikėtų sakyti, kad ji kilo iš Tėvų marijonų ir Marijos vargdienių seserų maldos ir įsiklausymo. Pirmoji mintis, ko gero, žybtelėjo 2007 metais, švenčiant įvairius J. Matulaičio jubiliejus, kai pradėjome intensyviau mąstyti, kaip palaimintasis galėtų kalbėti šiandienai.

Paskelbdamas palaimintuoju popiežius Jonas Paulius II J. Matulaitį įvardijo kaip dovaną lietuvių tautai, ragindamas: „Priimkite, turėkite.“ Broliams ir seserims kilo klausimas: išties, ar priėmėm? Ir ką daryti, kad priimtume? Su ta žinia pradėjome važinėti po Lietuvą, kalbėdami apie palaimintąjį įvairiose parapijose.

Pajutome vieną dalyką: mes pakalbame – žmonių akys sublizga, širdys užsidega. Jau turėjome pakartotinai išleistą kun. Stasio Ylos paruoštą palaimintojo biografiją, – žmonės ją įsigydavo, bet tuo viskas ir baigdavosi. Tuo tarpu žmonės norėjo kažko daugiau, kas juos lydėtų, prie ko būtų galima vis grįžti. Taip kilo mintis steigti pasauliečių draugiją. Beje, poroje parapijų jau veikė maldos grupelės, besiremiančios palaimintojo dvasingumu. Pirmoji pal. Jurgio Matulaičio mylėtojų grupelė susibūrė Kazlų Rūdoje.

Sudėję tą atpažįstamą troškimą ir poreikį bei jau esamą patirtį, abi vienuolijos įsteigė Draugiją. Tiesiog parašėme įstatus, netrukus gavome Vyskupų Konferencijos palaiminimą. Gana greitai atsiliepė keletas parapijų, kurioms pasiūlėme, primindami mūsų ankstesnį bendravimą. Atsirado pasauliečių, kurie išreiškė norą augti dvasiškai, nes tai ir yra pagrindinis draugijos tikslas – dvasinis augimas per dalinimąsi tikėjimu, visų pirma Dievo Žodžiu ir per įsimąstymą į palaimintojo tikėjimo liudijimą.

Šiuo metu gyvuoja maždaug 20 Draugijos grupelių. Jos glaudžiasi prie parapijų arba prie mūsų vienuolijos namų, yra labai skirtingo dydžio, nuo kelių iki kelių dešimčių žmonių, kurie renkasi kartą per mėnesį dalintis tikėjimu. Vadovaujasi vienuolijų parengta medžiaga, kartu švenčia eucharistiją. Gyvenimo kelyje juos įkvepia palaimintojo šūkis „blogį nugalėti gerumu“, – jo dvasinis palikimas, vedantis ne kaip kitaip, o Dievo žodžio link, skatindamas maitintis Dievo žodžiu.

Kas vadovauja šioms grupelėms? Jos skirtos labiau vyresnio amžiaus žmonėms?

Vietinėms grupelėms vadovauja jų pačių išsirinkti žmonės. Vienuolijos atsakingos už dvasinį Draugijos narių palydėjimą. Tai vyksta labai paprastai – parengiame medžiagą kiekvieno mėnesio susitikimui, o ją sudaro Dievo žodžio skaitiniai, palaimintojo mintys ta tema, kuria Draugija gyvena ir dalijasi tą mėnesį. Vadovus kartas nuo karto pakviečiame į specialius formacijos susitikimus, kur mėginame atsakyti į jiems kylančius klausimus.

Draugija išties yra skirta visiems ir kiekvienam, kas nori augti tikėjime, ypač išgyvendamas bendruomenės patirtį Bažnyčioje. Sakyčiau, kad toks buvo Dievo Dvasios vedimas – be mūsų pastangų taip nutiko, kad didžioji dauguma grupių susiformavo kaimo vietovėse, nedidelėse parapijose. Tose vietovėse yra daugiau vyresnio amžiaus žmonių, tad natūraliai susiklostė, kad šiandien draugiją vienija vyresnio amžiaus žmonės, bet tai nėra įrašyta į Draugijos įstatus.

Kas traukia žmones jungtis į Draugiją – J. Matulaičio dvasinės įžvalgos ar žmonės tiesiog ieško bendraminčių, buvimo kartu?

Palaimintojo Jurgio Matulaičio atlaiduose kasmet dayvauja maldininkai iš Lenkijos

Yra keletas dalykų, kurie labiausiai patraukia žmones. Pirmasis dalykas, manau, išlieka tas garsusis arkivyskupo šūkis: „Nugalėti blogį gerumu“. Tai tam tikras iššūkis, tam tikra galimybė pabandyti kitaip, pabandyti atrasti kitą gyvenimo būdą kasdienybėje, kur blogio yra daug, arba esame linkę jį matyti. Yra žmonių, kurie išties nemažai jo patiria ir ieško būdo, kaip šią patirtį įprasminti ir išgyventi kitaip.

Antrasis dalykas, ko gero, yra palaimintojo Jurgio įžvalga, atpažinimas, kad norint būti krikščioniu, kataliku, reikia būti bendruomenėje, būryje su kitais.

Kitas labai motyvuojantis dalykas yra maldos patirtis. Ji nėra niekuo išskirtinė, vis dėl to turi labai gražių niuansų greta bendrosios krikščioniškosios patirties – tai vadinamoji atodūsio malda. Ji labai būdinga pal. Jurgiui, labai uždeganti žmones, lengvai randanti kelią į paprastų, eilinių žmonių širdis, nes yra lengvai suprantama ir lengvai praktikuojama kasdienybėje.

Parengta pagal straipsnį