2017 m. gegužės 16 d. Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Kalvarijos skyriaus nariai, norėdami daugiau sužinoti apie arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimą ir tarnystę Dievui aplankė vietas, susietas su arkivyskupo gyvenimu ir veikla Lietuvoje.
Kelionę pradėjome bendra malda Pažaislio bažnyčioje. Pasigrožėjome bažnyčia ir vienuolyno ansambliu.
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – brandžiojo baroko architektūros šedevras Rytų Europoje ir Lietuvoje. Jo įkūrėjas ir fundatorius –Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684) (bažnyčios kriptoje ilsisi fundatoriaus, jo žmonos ir sūnaus palaikai).
Pirmieji kamalduliai į vienuolyną atvyko 1661 metais ir čia gyveno iki 1832 m. Fundacijos aktas buvo pasirašytas 1664 m., o vienuolyno ir bažnyčios statyba pradėta 1667 m. 1712 m. spalio 15 d. Pažaislio vienuolyno bažnyčia buvo pašventinta suteikiant jai Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą titulą.
XVII a. ansamblį vienuolių kamaldulių ordinui suprojektavo italų architektas Džiovani Battista Frediani, bažnyčią ir vienuolyną freskomis (jų yra apie 140) ištapė florentietis dailininkas Michelangelo Palonni, stiuko lipdinius kūrė Giovanni Batista Merli. Pažaislio vienuolyno kompleksas pastatytas pagal kamaldulių vienuolynams būdingą retą šešiakampį planą, simbolizuojantį kamaldulių herbą su Eucharistijos taure.
Išvyką tęsėme aplankydami Kaišiadorių baziliką, kur ilsisi Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio palaikai. Pasigrožėjome bazilika, pasimeldėme prie arkivyskupo karsto.
Pakeliui į Birštoną, kur 1957 m. arkivyskupas Teofilis Matulionis, slapta konsekravo vyskupu kanauniką kunigą Vincentą Slatkevičių. Taip pat aplankėme Guronis – Vincento Slatkevičiaus tėviškę.
Lietuva per visą savo istoriją turėjo tik tris kardinolus lietuvius, vienas iš jų gimė Žaslių parapijoje, kukliame Guronių kaime. Šalia dviejų legendomis apipintų kalvų, stovėjo būsimo kardinolo namai. Nors alkakalniai dar išlikę, bet sodybos, per kurios slenkstį kiekvieną rytą perlipdavo Vincentas, mes jau nebepamatysime, jos vietoje dangų siekia koplyčia, ją ratu supa penkios koplytėlės. 2002 m. popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus šviesos slėpinį, Guronyse pradėtas kurti parkas. Kardinolas labai mėgo rožinio maldą, jo atminimui čia atsirado ne tik slėpinių kelias, tačiau ir rekolekcijų namai su rožinio ekspozicija.
Savo kelionę baigėme aplankydami Birštono bažnyčią ir sakralinį muziejų, susipažinome su muziejaus ekspozicija, pažiūrėjome filmą apie arkivyskupo Teofiliau Matulionio gyvenimą ir sunkų tarnystės Dievui, bažnyčiai ir žmonėms kelią.
Birštono sakralinis muziejus įsikūręs buvusios klebonijos pastate. Pastatui apie 120 metų. Sovietmečiu pastatas buvo gyvenamasis namas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pastatus atsiėmė teisėtas savininkas – Birštono parapija. Kunigo dekano monsinjoro J. Dalinevičiaus iniciatyva ir Birštono savivaldybės dėka, sakralinio muziejaus atsiradimo idėja buvo įgyvendinta – 2000 metų gruodžio 26 d. muziejus atvėrė duris lankytojams. Pastovios ekspozicijos autorius yra Lietuvos Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.
Muziejuje – 10 salių. Dvi salės yra skirtos garbingajam arkivyskupui Teofiliui Matulioniui (1873-1962), keletas – antrajam Lietuvos kardinolui Vincentui Sladkevičiui (1920-2000), ekspozicijos, skirtos Birštono bažnyčios istorijai, sakraliniam menui, XIX a. lietuvių liaudies mažajai skulptūrai, liturginiams indams ir altoriaus reikmenims. Antrame aukšte dvi salės yra skirtos eksponuoti parodoms. Jose organizuojamos profesionalių menininkų, meno mokyklų darbai.
Su dideliu džiaugsmu laukiame Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio paskelbimo palaimintuoju – beatifikacijos ceremonijos, kuri vyks 2017 m. birželio 25 d. Vilniaus Katedros aikštėje.
Kalvarijos skyriaus vadovas
Juozas Švedas
