TEMA

Šventasis Raštas sako, kad Dievas yra be galo gailestingas ir tobulai teisingas. Kaip suderinti Dievo dovanojamą gailestingumą su teisingumo reikalavimais? Galėtų atrodyti, kad tai du vienas kitam prieštaraujantys dalykai, tačiau iš tiesų taip nėra, nes tik su gailestingumu įmanoma pasiketi tikrą teisingumą.

DIEVO ŽODIS

  • Aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų. (Iš 20, 5 – 6)
  • Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi. Prašančiam duok ir nuo norinčio iš tavęs pasiskolinti nenusigręžk. Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų. Jei mylite tik tuos, kurie jus myli, tai kokį atlygį gausite? Argi taip nesielgia ir muitininkai?! Ir jeigu sveikinate tiktai savo brolius, kuo gi viršijate kitus? Argi to nedaro ir pagonys?! Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. (Mt 5, 38 – 48)
  • Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme, – teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti!  Aklieji vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį… (Mt 23, 23-24)

PALAIMINTOJO JURGIO KELIU

Kam nors mus įžeidus, išgirdę ką nors kenkiančio mums, kokias nors apkalbas, kaip įmanydami stenkimės tokiam žmogui už blogį atsilyginti gerumu arba pasistenkime į dienos šviesą iškelti jo gerus bruožus, pagirti už ką nors gera arba bent pasimelsti. Žinoma, jei nėra būtina gintis. (Iš laiško kun. P. Būčiui)

Be abejonės, į blogį reikia reaguoti. Atsitikimas, apie kurį kalbate, baisus ir skausmingas. Tačiau tegu jis ne atgrasina nuo darbo, bet veikiau skatina būti dar budresniems bei uolesniems ir sutartiniu bendru darbu gelbėti sielas. […] Brangus Tėve, pašalindamas tuos vaikinus iš tikybos pamokos, pasielgei ir nevienuoliškai, ir nepedagogiškai: į ką gi turi kreiptis nusidėjėliai, jei ne į Kristaus tikėjimo mokytojus? O ką sako Evangelijos apie Kristų? Kaip jis elgėsi su nusidėjėliais, su kokiu atlaidumu, su kokia meile, kaip juos gynė. […] Man skaudu ir liūdna, Brangus Tėve, kad taip mažai atlaidumo ir gerumo turi klystantiesiems. Negailestingumas ir radikalumas apaštalavime nėra Kristaus metodas, jis neduos gerų vaisių. […] Šventųjų manymu, lengviau pasiteisinti Dievui už gailestingumo perteklių, nei už pernelyg didelį griežtumą. (Iš laiško kun. Marianui Višnievskiui)

Šv. Ignotas kiek galėdamas teisindavo savo priešus ir jiems dovanodavo viską, už blogą dar geru atmokėdavo, bet kur reikėdavo, mokėjo ginti savo gerą vardą ir savo teises. Ypač norint dėl kitų gero viešai darbuotis, reikia daboti savo geras vardas; reikia mokėti ir savo teises apginti, kada to reikalauja didesnė Dievo garbė ir sielų nauda. (Užrašai, 1911 vasario 5 d.)

Niekada nedera nuleisti rankas prieš blogį, reikia jį nugalėti gerumu. (Iš laiško Vandai Jeute)

Daugiau melstis už tuos, nuo kurių ką nors blogo buvau patyręs. (Užrašai, 1925 rugpjūčio 21-30)

KOMENTARAS

Dievo gailestingumo dėka įmanomas tikras teisingumas. Apie kokį teisingumą mes čia kalbame? Pagal įprastinę teisingumo, t.y. įstatymų ir nustatytos tvarkos laikymosi sampratą, nukentėjęs žmogus kreipiasi į teismą ir reikalauja teisingumo. Pagal šią sampratą, kaltininkas teisingai nubaudžiamas. Tokią teisingumo sampratą aptinkame ir Šventajame Rašte. Patarlių knygoje parašyta: „Teisumas yra gyvenimo ramstis, o pikto ieškojimas veda į mirtį“ (11,19). Taip pat ir Jėzus viename savo palyginimų kalba apie teisėją, į kurį kreipiasi našlė, prašydama: „Apgink mane nuo skriaudiko“ (Lk 18,3). Tačiau šis kelias neveda į tikrąjį teisingumą, nes jis tik apriboja blogį, bet jo nepanaikina.

Nugalėti blogį įmanoma tik gerumu. Tai ir yra antrasis teisingumo kelias, kuriuo Šventasis Raštas mus kviečia eiti. Šiuo būdu siekdamas teisingumo, nukentėjusysis kreipiasi ne į teismą, bet į kaltininką ir raginą jį atsiversti, padeda jam suprasti, kad jis blogai pasielgė, beldžiasi į jo sąžinę. Šiuo būdu, pripažinęs savo kaltę ir ją apgailėjęs, jis gali priimti nukentėjusiojo jam suteikiamą atleidimą.

Tai tinkamiausias būdas spręsti nesusipratimams šeimose, sutuoktinių, vaikų ir tėvų santykiuose, kur nukentėjęs žmogus trokšta išsaugoti ryšį, kuriuo jis susietas su kitu. Žinoma, tai nelengvas kelias, reikalaujantis, kad nuketėjusysis trokštų jį nuskriaudusio žmogaus išganymo ir gerovės. Tačiau tik taip įmanomas tikras teisingumas; tik tuomet, kai kaltininkas pripažįsta savo kaltę  ir liaujasi blogai elgęsis; kai neteisingai elgęsis žmogus ima elgtis teisingai, nes jam buvo atleista ir padėta atrasti gėrio kelią.

Taip Dievas elgiasi su nusidėjėliais. Viešpats visada mums siūlo savo atleidimą ir padeda jį priimti, padeda suvokti blogį, kad galėtume jį atmesti. Dievas nori ne mūsų pasmerkimo, bet išganymo. Tokia yra Dievo širdis. Tėvas myli savo vaikus ir trokšta, kad jie gyventų gerai ir teisingai, kad jaustų gyvenimo pilnatvę ir būtų laimingi.

 (Popiežius Pranciškus, bendroji audiencija 2016 vasario 3 d.)

SUSIMĄSTYMAS

  • Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?

DALIJIMASIS TIKĖJIMU

  • Kada ir kaip esi patyrusi(ęs) situaciją, kai kitas žmogus su Tavimi pasielgė pagal gailestingumą, o ne pagal raidišką teisingumą? Kaip tuomet jauteisi ir ką galvojai?
  • Kada ir kaip esi patyrusi(ęs) situaciją, kurioje buvo sunku suderinti gailestingumą su teisingumu? Kaip pasielgei, kokios buvo pasekmės?
  • Kokie jausmai ir kokios minty Tau kyla girdint ar skaitant Evangelijos ištraukas apie Jėzaus elgesį su nusidėjėliais, su tais, kurie Jį patį žeidė?
  • Kaip teisingumo ir gailestingumo santykio šviesoje supranti Pal. Jurgio šūkį, kuris yra ir Draugijos šūkis: „Nugalėk blogį gerumu“.

„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“

Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite. Tai pats svarbiausias dalykas, kurį turite nuspręsti.

Pavyzdžiui:

  • Šį mėnesį ištisai perskaitysiu kurią nors Evangeliją, stengdamasi(is)s atkreipti dėmesį į tai, kaip reiškiasi teisingumas ir gailestingumas įvairiuose Jėzaus susitikimuos su žmonėmis ir įsiklausyti į tai, ką Jis kalba šia tema.
  • Kaskart priėmusi(ęs) Šv. Komuniją padėkosiu Viešpačiui už tuos momentus, kai patyriau Jo gailestingumą per žmones, kurie nesielgė su manimi pagal teisingumą, bet buvo man gailestingi, ir taip padėjo pažinti ir Gailestingą Dievo meilę.
  • Prašysiu Viešpaties išminties, kad gebėčiau išmintingai elgtis tose situacijos, kuriose svarbu teisingai derinti teisingumą ir gailestingumą ir perkeistos širdies malonės, kad visose situacijose trokščiau nusižengusio asmens išganymo ir stengčiausi blogį nugalėti gerumu.
  • Prašysiu Viešpaties įžvalgos ir išminties atrasti tinkamą progą ir tinkamą būdą patarti, įspėti tą asmenį (ar asmenis) savo aplinkoje, kurie, laikydamiesi raidiško teisingumo, pasiduoda atšiauriam giežtumui, kuris atstumia kitus ir nepadeda jiems siekti gėrio.
  • Šį mėnesį kasdien melsiuosi už visus, įkalinimo įstaigose esančius (galiu ypatingai pasirinkti kalėjimą, esantį arčiausiai mano gyvenamosios vietos, ar konkrečius asmenis, kuruos pažįstu ar apie kuriuos esu girdėjusi(ęs), kad atlikdami teisingą bausmę, taip pat patirtų ir Dievo gailestingumą, kuris padėtų jiems pripažinti savo kaltę ir ryžtis atsisakyti blogio ir siekti gėrio.