TEMA

Jėzuje iš Nazareto Tėvo gailestingumas tapo gyvas bei regimas. „Atėjus laiko pilnatvei“ (Gal 4, 4), jis atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš Mergelės Marijos, kad galutinai apreikštų mums savo meilę. Šis gailestingumo slėpinys nuolat apmąstytinas iš naujo. Jis yra džiaugsmo, giedrumo ir ramybės versmė. Jis yra mūsų išganymo sąlyga. Kaip tik todėl paskelbiau Ypatingąjį gailestingumo jubiliejų.

Šventieji metai prasidės 2015 m. gruodžio 8-ąją, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną. Ši liturginė šventė atkreipia dėmesį į tai, kaip Dievas veikė nuo istorijos pradžios. Adomui ir Ievai  nupuolus, Dievas nepanoro palikti žmonijos vienos ir atiduoti blogiui. Todėl jis panoro žmogaus Atpirkėjo motina išrinkti Mariją, šventą ir nekaltą meilėje (plg. Ef 1, 4). Į sunkią nuodėmę Dievas atsakė apsčiu gailestingumu. Gailestingumas visada pranoksta nuodėmės mastą ir niekas negali apriboti atleidžiančios Dievo meilės. (plg. Pop. Pranciškus, Misericordiae vultus, Bulė dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo)

DIEVO ŽODIS

  • Dievas, apstus gailestingumo, savo didžia meile, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi. (Ef 2, 4-5)
  • Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta. (Lk6, 36-38).
  • Tuomet priėjo Petras ir paklausė: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta? Ar iki septynių kartų?“  Jėzus jam atsakė: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“. „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“. Todėl su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris sumanė atsiskaityti su savo tarnais.  Jam pradėjus apyskaitą, atvedė pas jį vieną, kuris buvo jam skolingas dešimt tūkstančių talentų. Kadangi šis neturėjo iš ko grąžinti, valdovas įsakė parduoti jį kartu su žmona ir vaikais bei su visa nuosavybe, kad būtų sumokėta. Tuomet, puolęs jam po kojų, tarnas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu’. Pasigailėjęs ano tarno, valdovas paleido jį ir dovanojo skolą. Vos išėjęs, tas tarnas susitiko vieną savo tarnybos draugą, kuris buvo jam skolingas šimtą denarų, ir nutvėręs smaugė jį, sakydamas: ‘Atiduok skolą!’  Puolęs ant kelių, draugas maldavo: ‘Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu’. Bet tas nesutiko, ėmė ir įmesdino jį į kalėjimą, iki atiduos skolą.  Matydami, kas nutiko, kiti tarnai labai nuliūdo. Jie nuėjo ir papasakojo valdovui, kas buvo įvykę.  Tuomet, pasišaukęs jį, valdovas tarė: ‘Nedorasis tarne, visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai.  Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!’  Užsirūstinęs valdovas atidavė jį budeliams, iki atiduos visą skolą. Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui“. (Mt 18, 21-35)

PALAIMINTOJO JURGIO KELIU

Kas iš mūsų manytų neturįs nuodėmės, būtų neteisus. Todėl Šv. Raštas ragina mus padėti nešti viens kito naštas, vykdant Kristaus Meilės įsakymą, kad kasdien po kelis kartus kalbėdami ‚atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams‘, iš tikrųjų nuoširdžiai atleistume. (Pal. Jurgis Matulaitis, laiškas kun. E. Kulešai, 1925 sausio 23 d.)

Matydami artimo ydas ir silpnybes, nemeskime į jį akmens, bet būkime atlaidūs, paveskime klystančius Dievo gailestingumui ir patys stropiai saugokimės ydų. (Pal. Jurgis Matulaitis, asketinė konferencija „Apie seserišką meilę“).

KOMENTARAS

Dievo gailestingumas yra konkreti tikrovė, per kurią jis apreiškia savo meilę, panašią į meilę tėvo ir motinos, kuriems labai rūpi jų vaikas. Jėzus Dievo prigimtį atskleidžia kaip Tėvo, kuris niekada nenurimsta, kol atjauta bei gailestingumu neišsklaido nuodėmės ir nenugali atmetimo. Tai – Evangelijos ir mūsų tikėjimo šerdis.

Paklaustas Petro, kiek kartų reikia atleisti, Jėzus atsako: „Aš nesakau tau – iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18, 22) ir priduria palyginimą apie „beširdį skolininką“.

Esame pašaukti praktikuoti gailestingumą, nes gailestingumas pirmiausia buvo parodytas mums patiems. Atleidimas už skriaudą tampa regimiausia gailestingosios meilės apraiška. Kaip sunku atrodo tiek kartų atleisti! Vis dėlto atleidimas yra įrankis, įduotas į mūsų trapias rankas širdies giedrumui pasiekti. Atsisakyti pagiežos, tūžmasties, smurto ir keršto yra laimingo gyvenimo sąlyga.  Tad įsiklausykime į Jėzaus žodžius: „Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo“ (Mt 5, 7); tai palaiminimas, kuriuo šiais Šventaisiais metais turėtume ypač stropiai vadovautis.

Ypatingas ženklas Šventaisiais metais yra piligriminė kelionė, nes ji simbolizuoja kiekvieno žmogaus per gyvenimą nueinamą kelią. Panašiai ir norėdamas nukakti prie Šventųjų durų Romoje ar į kurią nors kitą vietovę kiekvienas pagal savo jėgas turi atlikti piligriminę kelionę. Ši turėtų rodyti, kad ir gailestingumas yra siektinas tikslas, reikalaujantis įsipareigojimo ir aukos. Piligriminė kelionė turi skatinti atsiversti: žengdami pro Šventąsias duris, leidžiamės apkabinami Dievo gailestingumo ir įsipareigojame būti gailestingi kitiems, kaip Tėvas yra gailestingas mums.

Viešpats Jėzus nurodo piligriminės kelionės etapus, per kuriuos galima pasiekti šį tikslą: „Neteiskite ir nebūsite teisiami; nesmerkite ir nebūsite pasmerkti; atleiskite, ir jums bus atleista. Duokite, ir jums bus duota;“ (Lk 6, 37). Jis pirmiausia sako neteisti ir nesmerkti. Kas nenori užsitraukti Dievo teismo, tas neturi tapti savo brolio teisėju. Žmogus teisdamas visada žvelgia į paviršių, o Tėvas regi vidines gelmes. Kiek daug blogo pridaro žodžiai, įkvėpti pavydo! Netinkamas atsiliepimas apie brolį, kurio nėra šalia, prilygsta jo parodymui blogoje šviesoje, kenkimui jo reputacijai ir jo apkalbėjimui. Todėl neteisti ir nesmerkti pozityvia prasme reiškia kiekviename asmenyje įžiūrėti gėrį. Tačiau, norint parodyti gailestingumą, to nepakanka. Jėzus taip pat ragina atleisti ir save dovanoti, būti atleidimo įrankiais, nes mes pirmi patyrėme Dievo atleidimą.

Tad Šventųjų metų „šūkis“ yra būti gailestingiems kaip Tėvas. Gailestingumu įrodoma, kaip stipriai Dievas mus myli. Jis atiduoda save mums amžiams kaip dovaną ir nieko mainais iš mūsų neprašo. Ateina į pagalbą, kai tik jo šaukiamės. Jis ateina mūsų išgelbėti iš mūsų silpnumo. O jo pagalbos esmė yra tai, kad jis mus paskatina priimti jo artumą. Palytėti jo gailestingumo, galime diena iš dienos būti gailestingi kitiems. (plg. Pop. Pranciškus, Misericordiae vultus, Bulė dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo)

SUSIMĄSTYMAS

  • Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?

DALIJIMASIS TIKĖJIMU

  • Kada ir kaip esi patyrusi(ęs), pažinusi(ęs) Dievo gailestingumą savo gyvenime?
  • Ar maldoje prašau sau Dievo gailestingumo? Ar dėkoju Dievui už Jo gailestingumą? Ką man reiškia tokia malda? Ką mąstau ir jaučiu jos metu?
  • Ar esu patyrusi(ęs) kaip teisimas ir smerkimas gadina ir temdo gyvenimą? Kaip konkrečiai tai esu patyrusi(ęs)?
  • Ar esu patyrusi(ęs), kad atleidimas kam nors, kas mane labai įskaudino, pakeitė mano širdį, mano gyvenimą? Gal esu buvusi(ęs) liudininkas, kaip tai atsitiko kitam? Kaip tai atsitiko?

„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“

Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite. Tai pats svarbiausias dalykas, kurį turite nuspręsti.

Pavyzdžiui:

  • Kasdien (ar kiekvieną penktadienį) kalbėsiu Gailestingumo vainikėlį, melsdama(as) Viešpatį, kad mokytų mane būti gailestinga(u), kaip Jis yra gailestingas.
  • Kasdien maldoje dėkosiu Dievui už jo gailestingumą.
  • Kas vakarą atlikdama(as) dienos peržvalgą ypatingai atkreipsiu dėmesį ar ko nors nesmerkiau ir neteisiau mintimis, žodžiais ar laikysena.
  • Prašysiu Viešpatį , kad parodytų man mano „žaizdas“ – įžeidimus, įskaudinimus, kurių dar nesu atleidusi(-ęs) ir melsiu malonės nuoširdžiai atleisti. (Jei pajusi troškimą, gali maldoje sakyti: „Dėl Dievo gailestingumo ir Jėzaus meilėje, atleidžiu N.N., kad….)