Tavo vardas – palieti kvepalai

Vakaras-susitikimas – renginių, skirtų PAŠVĘSTOJO GYVENIMO METAMS, baigiamasis akordas vyko Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje 2015 m. lapkričio 22 d. Renginyje dalyvavo aktorė-režisierė Dalia Kanclerytė, saksofonistas Sigitas Stalmokas (Klaipėda), buvo pristatytas dokumentinis filmas TROKŠTU GYVENTI (prodiuseris brolis Benediktas Jurčys, režisierė Dalia Kanclerytė, operatorius Edis Jurčys). Renginį vedė MK lektorė Vida Mickuvienė, organizavo – Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo pranciškonų pasauliečių vietinės brolijos narė Nijolė Puodžiūnienė.

Kanclerytė skaitė Šv. Rašto Saliamono GIESMIŲ GIESMĘ apie meilę Dievui ir Dievokūrinijai – Jo mums duotam gyvenimui. Aktorės balsas, žvilgsnis – tai šviesa, meilė ir žavėjimasis tuo, kas šalia mūsų – žmonės, kvapai, garsai, besikeičianti gamta… Esame žmonės. Žinom, kad ateis laikas palikti šį pasaulį. Ar išeisime oriai? Ar nepyksime ant čia gyventi dar pasiliekančių? Saksofonisto Sigito Stalmokoimprovizuotos muzikos intarpai padėjo apie tai pamąstyti. Filmo TROKŠTU GYVENTI pagrindinė veikėja – penkiasdešimtmetė Alma, susitikusi su mirtį nešančia onkologine liga, apsisprendžia jai likusį laiką gyventi džiaugsmingai, o mirtį pasitikti su šypsena. Draugės jai dovanota galimybė tapyti ant šilko, leido pajusti jai dar nepatirtą kūrybos džiaugsmą. Niekada to nebuvo dariusi, bet rezultatas visus nustebino gerąja prasme. Netiesa, kad su liga norima būti vienumoje. Daug lengviau, kai žinai, kad tu kažkam rūpi, kad tave myli, prisimena – tada ir tu visus myli, visiems atleidi… Paskutiniai filmo kadrai –Almos dalyvavimas šv. Pranciškaus onkologijos centro paramos renginyje „Vilties bėgimas“, nešančio žinią, kad visos mūsų kančios yra turtas.Ši akcija vyko klaipėdiečiųvienybės su sergančiaisiais onkologinėmis ligomis dieną. Alma su visais kartu bėgo dėl gyvenimo. Šiandien jau istoriniais tapę (po filmavimo ji gyveno dar pusę metų, išėjo 2012 m. gruodžio 24 d.) kadrai stulbina, kaip šitokios žinios slegiamas žmogus atranda jėgų džiaugtis.Išėjusieji, anot režisierės Dalios Kanclerytės, lieka kartu su tais, kuriuos pažinojo ir su kuriais buvo kartu, kuriuos mylėjo.

Filme skamba mirtinai sergančios Almos paliktas laiškas (kaip testamentas) gyviesiems: „Žmogus gali pasirinkti neviltį, bet kas nuo to pasikeis? Ar nuo to tapsi sveikesnis? Gali rinktis džiaugsmingą buvimą. Ir nesvarbu, kiek liko gyventi. Gal jau kitas ruduo bus paskutinis. Aš apsisprendžiau gyventi džiaugsmingai“

Laimutė Kraukšlienė
Nuotraukos autorės