PALAIMINTOJO JURGIO MATULAIČIO ATLAIDAI MARIJAMPOLĖJE

0
123

2010 m. liepos 18 dieną, Marijampolėje baigėsi palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava. Nuo praėjusiojo šeštadienio (liepos 10 d.) į Sūduvos krašto sostinę plūdo maldininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, daugiausiai jų sulaukėme, kaip ir kiekvienais metais, iš Lenkijos.
Marijampolės Švento arkangelo Mykolo bazilika kasmet antrąjį liepos dešimtadienį mini Palaimintojo beatifikacijos metines, šiemet sukanka 23-eji metai nuo J. Matulaičio paskelbimo palaimintuoju. Tai prasmingas, jau tradiciniu tapęs renginys, turintis savo metodiką: kiekviena diena yra skirta kuriam nors Vilkaviškio vyskupijos dekanatui, tikintieji išklauso konferenciją, meldžiasi palaimintojo J.Matulaičio koplyčioje, vadovaujant kuriam nors Palaimintojo draugijos skyriui ar Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienų seserims (MVC), dalyvauja šv. Mišiose, vaišinasi ir bendrauja agapėje bei lankosi tėvo Jurgio tėviškėje Lūginėje.

Labai prasminga, kad minėjimo oktavos iškilmes pradeda jaunieji piligrimai išvakarėse keliaudami pėstute į Palaimintojo tėviškę. Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį. Tik atvykus, prasidėjo Šv. Mišios arkivyskupo J. Matulaičio koplyčioje, kurioms vadovavo ir homiliją sakė kun. Piotras Wojtonis MIC. Giedojo jaunimas, susirinkęs iš Kalvarijos, Kauno parapijų ir Marijampolės bazilikos, prašė Palaimintojo Jurgio įvairių malonių, aukojo atnašas. Kaip piligrimystės žemėje ženklą jaunimas prie Viešpaties altoriaus nešė batus, kad keliaudami šiais žemės keliais visada eitų su Dievu, nešė knygą, kaip žinių ir išminties simbolį, prašydami, kad siekdami žemiškosios išminties nepamirštų dangiškosios, aukojo rožinį, kuriuo meldėsi keliaudami link pal. Jurgio tėviškės, kad per maldą galėtų glaustis prie Švč. Mergelės Marijos tada, kai sunku, ir tada, kai lengva. Jaunimas Lūginėje praleido visą naktį ir po Švč. Sakramento adoracijos sugrįžo Marijampolėn dalyvauti šv. Mišiose.

Liepos 11-oji – pirmoji palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidų diena išsiskyrė iš oktavos aštuondienio tuo, kad 11-os valandos šv. Mišių metu buvo meldžiamasi  kartu su apie dviem šimtais piligrimų iš Varmijos arkivyskupijos (Olsztyn, Lenkija), pėsčiomis keliaujančių į Vilniaus Aušros Vartų šventovę. Tai jau dvidešimtoji tokio pobūdžio piligrimystė, kasmet organizuojama nuo 1991 m. Vietinės bendruomenės nariai organizavo šiltą piligrimų priėmimą Kumelionių kaime, o prie šventovės durų juos pasitiko parapijos klebonas A. Šidlauskas, MIC, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai ir jaunimas.

Šv. Mišių metu giesmės, Šventojo Rašto ištraukos skambėjo lenkų ir lietuvių kalbomis, ypač atsiliepdamos tikinčiųjų širdyse: Štai ši diena Dievo mums duota… Nuolankieji, ieškokite Dievo ir atgis jūsų širdys…

Sumos šv. Mišių metu, kurias aukojo vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, buvo meldžiamasi už jaunimą, giedojo Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Almos Sakalauskienės. Vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, homilijoje  apžvelgė ypatingą Palaimintojo darbą, pabrėždamas, jog mes visi turime iš ko imti pavyzdį, į ką lygiuotis.

Po šv. Mišių visi susibūrė prie Palaimintojo altoriaus, kur buvo liudijama apie gautas malones ir sudedamos votos, jų buvo keturios. Parapijos klebonas perskaitė keletą liudijimų apie malones, gautas užtariant Palaimintajam. Liudijimuose buvo rašoma apie pagijimą nuo vėžio, motinos maldas dėl iš armijos grįžusio sūnaus priklausomybės, sunkia alergijos forma sirgusiąją bei vienuolės liudijimas apie savo pašaukimą. Iškilmingos pamaldos baigėsi malda į palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, MIC.

Po agapės, išlydėję lenkų piligrimus, tikintieji vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginę, kur koplyčioje susikaupė Švenčiausiojo Sakramento adoracijai

Liepos 12-ąją Marijampolės marijonų gimnazijoje konferenciją pradėjęs parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, pasveikino susirinkusiuosius ir paprašė vyskupą J. Žemaitį, MIC, vadovauti maldai. Po maldos žodis buvo suteiktas Lietuvos marijonų vadovui kunigui Vytautui Briliui, MIC. Lektorius, sveikindamas gausiai susirinkusius į pirmąją konferenciją, pasidžiaugė Dievo reiškimusi žemėje sujungdamas šią mintį su visu pranešimu apie marijonų edukacinę veiklą Lietuvoje ir pasaulyje bei priminė svarbesnius marijonų vienuolijos istorijos momentus.  Po pranešimo buvo išsamiai atsakyta į keletą klausimų: apie  marijonų veiklos Lietuvoje prioritetus, apie  marijonų talkininkų ir palaimintojo J.Matulaičio draugijos veiklos skirtumus.

Paskui visi rinkosi Bazilikoje, prie Palaimintojo altoriaus, kur maldą vedė Alytaus, Santaikos ir Rumbonių pal. Jurgio Matulaičio draugijos skyrių nariai. Maldos metu skambėjo giesmės, palaimintojo Užrašų ištraukos, eilės, skirtos palaimintajam,  užtarimo visiems kenčiantiems prašymas. Šios dienos maldos buvo skirtos katalikiškiems judėjimams ir bendruomenėms.

Šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas ordinaras Juozas Matulaitis, koncelebravo vyskupai Rimantas Norvila ir J. Žemaitis, MIC, kunigai iš Alytaus dekanato ir kiti kunigai. Homiliją sakė kun. Vytautas Brilius, giedojo Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios choras (vargonininkas V.Vinikaitis). Homiliją kun. V.Brilius pradėjo primindamas šv. apaštalo Pauliaus žodžius apie džiaugsmą dėl savo kentėjimų. Anot kunigo, kiekvienas žmogus žemėje savo kančią gali paaukoti Dievui, taip jo vargai ir kančios pasidaro palaimingi, susijungia su Jėzaus Kristaus kančia ir žmogus tampa dieviškosios valios dalininku. Homilijos pabaigoje, apžvelgęs Palaimintojo gyvenimo toje pačioje dvasioje momentus, kunigas prašė Dievą suteikti mums drąsos kartu su Jėzumi Kristumi užtariant palaimintajam Jurgiui nešti ramybę į savo namus ir aplinką.

Po šv. Mišių visi susibūrė prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios, maldininkai kalbėjo  palaimintojo litaniją, meldėsi už Tėvynę bei prašydami  Dievą, jog Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju.

Liepos 13-oji, trečioji atlaidų diena, buvo skirta socialiniams bei „Caritas“ darbuotojams ir savanoriams, Aleksoto ir Prienų dekanatams. Į renginį suvažiavo ir kitų dekanatų atstovai.

Iškilmės prasidėjo malda, kurią vedė vyskupas emeritas J.Žemaitis, MIC, konferencijoje paskaitą skaitė brolis dominikonas Mindaugas Slapšinskas OP. Pasakojimas apie dominikonų ordino misiją pasaulyje atliepė palaimintojo Jurgio mintis apie gėrio sklaidą, t.y. , vieną svarbiausių katalikų tikslų – blogį nugalėti gerumu. Pristatydamas savąją krikščionio patirtį, brolis Mindaugas pabrėžė asmenišką, asmeninį santykį su Dievu, sąsajas tarp žmogaus, ieškančio Dievo, ir Dievo, kuris paliečia. Prelegentas pažymėjo, kad mylėti Dievą, tai reiškia visų pirma mylėti žmogų ir kad mūsų artimas yra ne tas, kuriam mes parodome gailestingumą, bet tas, kuris mums parodo gailestingumą (gailestingojo samariečio pavyzdys).

Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Ratnyčios skyriaus pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Šv. Mišių pradžioje visus pasveikinęs vyskupas ordinaras R. Norvila linkėjo, kad kiekvienam  būtų svarbi artimo meilės tema, kaip ji buvo svarbi ir Palaimintajam jo gyvenime ir tarnystėje, o taip pat pažymėjo, kad savanorystė bei socialinis darbas yra kaip vienas artėjimo prie Dievo būdų.

 Brolis Mindaugas homilijoje, prisimindamas atliepiamąją psalmę – Savo miestą stiprina Dievas per amžius – tarsi klausė, koks Dievo miestas yra kiekvienas žmogus. Kalbėdamas apie žmogų, sudarytą tarsi iš trijų dalių – dvasios, sielos ir kūno, kur dvasios ir kūno kova užrašoma sieloje, apibendrino šias mintis sakydamas, kad Bažnyčia neigia žmogaus dualizmą, nes Jėzus sujungė savyje Dievą ir žmogų, tai yra viena. O mes esame Jėzaus mokiniai.  Bažnyčia niekada nepaniekino žmogaus kūno – šv. Dvasios buveinės.

Vyskupų R. Norvilos ir J. Žemaičio MIC, ir atvykusių kunigų koncelebruotose  šv. Mišiose buvo meldžiama Dievo palaimos ir pagalbos Palaimintajam Jurgiui užtariant „Caritas“ savanoriams bei socialiniams darbuotojams. Giedojo Prienų Kristaus Apsireiškimo  bažnyčios choras, vargonininkai Saulius ir Žydrūnė Kondrotai.

Liepos 14-oji, ketvirtoji diena, skirta švietimo ir žiniasklaidos darbuotojams, prasidėjo tradiciškai – klebono A.Šidlausko MIC pasveikinimu ir vyskupo emerito J.Žemaičio MIC malda. Lektorius tėvas Vincentas, kapucinas, Lietuvos vyrų vienuolijų vyresnysis, pasidžiaugė, kad kvietimas kalbėti paskatino jį iš naujo prisiliesti prie Palaimintojo asmenybės, jo gyvenimo ir darbų, tuo labiau kad tėvas Jurgis yra pasirinktas visų Lietuvos vienuolijų globėju. Prelegentas siūlė klausytojams pamąstyti apie Palaimintojo ir šv. Pranciškaus panašumus, pavadindamas Palaimintąjį savotišku Lietuvos Pranciškumi. Jiems abiems rūpėjo sielovada, dvasinė laisvė ir ramybė, o kančia, atleidimas ir meilė yra priemonės, per kurias ateina ramybė į žmogaus širdį. Taip visų ieškoma ramybė biblinėj sampratoj turi visai kitą reikšmę – tai besiartinančios Dievo karalystės įgyvendinimas. Todėl siekdamas ramybės žmogus turėtų nuolatos stengtis palaikyti gyvą ryšį su Dievu, nuolat budėti. Tėvas Vincentas nevengė kalbėti apie šios dienos pavojus Lietuvoje: begalinį pinigų siekį, žmonių abejingumą, baimę ir nenorą gyventi atvirai, katalikiškai. Dvasiškiams linkėjo aktyviau sėti Palaimintojo sėklą per tiesą, klaidų pripažinimą, jų atsisakymą ir naujo gyvenimo pasirinkimą.

Vidurdienio Mišiose, kurių koncelebracijai vadovavo vysk. Rimantas Norvila, kartu su visais dalyvavo ir Šakių dekanato tikintieji bei palaimintojo J.Matulaičio draugijos nariai iš Šakių ir Gelgaudiškio skyrių Giedojo K.Naumiesčio Šv. Kryžiaus bažnyčios choras (vargonininkė Eglė Diržiūtė), kartu su jais atvyko šiemet Pirmąją Komuniją priėmusieji vaikai ir jų tėveliai. Tai graži Kudirkos Naumiesčio parapijiečių piligrimystės tradicija.

Pamokslininkas tėvas Vincentas, kalbėdamas apie Bažnyčią, mistinį Kristaus kūną, pabrėžė, kad, kas nenori priimti Bažnyčios žaizdų, nuodėmių, susiskaldymo, tas negali priimti ir Jėzaus Kristaus. Palygino palaimintojo Jurgio vyskupystę kaip Vilniaus žaizdų priėmimą, kaip didžiulį, vienijantį lenkus, lietuvius, vokiečius, net komunistus, darbą, nes Palaimintajam pirmiausia rūpėjo Dievas. Todėl ir šiandien kiekvienas turėtume klausti savęs: ką aš galiu duoti Bažnyčiai, tikėjimui, nes būtent mes esame Bažnyčios viltis, Kristaus rankos ir kojos. Apibendrino pamokslą linkėdamas, kad šie atlaidai nebūtų tik eilinis suvažiavimas, kad jie būtų naujos evangelizacijos pradžia.

Liepos 15-oji diena. Penktąją atlaidų dieną tikintieji meldėsi už dvasininkus, vienuoles ir vienuolius bei dvasinius pašaukimus. Į dienos renginius gausiai susirinko tikintieji iš Lazdijų dekanato bei Lazdijų, Leipalingio ir Šventežerio palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrių nariai. Konferencijoje pranešimą skaitė kunigas iš Vilniaus, marijonas Tomas Miliauskas, Liublino katalikiškojo universiteto absolventas. Klausytojams buvo pateiktos trys pagrindinės gairės Lietuvos bažnyčiai ir tikintiesiems, kurias išsakė popiežius Jonas Paulius II savo vizito Lietuvoje metu. Tai: Naujoji evangelizacija; pasauliečių įsitraukimas į Bažnyčios veiklą ir dvasininkijos atnaujinimas. Lektorius sudomino klausytojus išsamiai apžvelgdamas visas tris veiklos kryptis, kalbėdamas ne tik apie tai, kas jau padaryta ir teigiama, bet ir apie tai, ko dar labai trūksta Bažnyčios veikloje. Todėl po pranešimo prasidėjo gyva diskusija, kurią papildė vyskupas emeritas J. Žemaitis MIC, išsakydamas savo požiūrį į nuolatinių diakonų veiklos būtinybę.

Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Draugijos skyrių nariai. Vidurdienio Mišių koncelebracijai vadovavęs vyskupas Rimantas Norvila pakvietė tikinčiuosius melstis į garsųjį šventąjį vyskupą Bonaventūrą. Homilijoje kunigas Tomas kalbėjo apie Palaimintąjį kaip apie dvasios galiūną, kantriai nešusį savo jungą ir kryžių, primindamas Kristaus žodžius aš esu romus ir nuolankios širdies, pateikė analogijas tėvo Jurgio gyvenime ir darbuose. Giedojo mišrus Lazdijų ir Rudaminos choras, vadovaujamas vargonininko A.Naktinsko.

Po šv. Mišių vykusioje agapėje dalyvavo ir vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis, visada maloniai bendraujantys su žmonėmis. Visų nuotaika buvo puiki, vaišinosi skaniais dzūkiškais pyragais, dainavo skambias lietuviškas dainas, kurias puikiai vedė Lazdijų dekanato choristai.

Liepos 16-oji – šeštoji oktavos diena  buvo skirta maldai už ligonius ir medikus.

Marijampolės marijonų gimnazijoje vykusioje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos, draugijos nariai bei Vilkaviškio dekanato tikintieji. Lektorius, Lietuvos jėzuitų provincijolas kunigas Gintaras Vitkus, dalindamasis savo įžvalgomis apie Palaimintąjį, atkreipė dėmesį į tėvo Jurgio tarnystę, į ypatingą jo pasiryžimą sudeginti save, savo gyvenimą tarnaujant Dievui ir žmonėms. Akcentavo, kad šiandien Lietuvoje labai daug ligotų žmonių (perkame labai daug vaistų, naudojamės įvairiausiais gydymo metodais), ligotų ne tik kūnu, bet ir siela,- esame serganti visuomenė. Išsigelbėjimą lektorius mato tik harmoningame viso žmogaus atsinaujinime – tik tvarkingai, fiziškai ir dvasiškai, bei atsakingai gyvenantis žmogus gebės oriai naudotis savo laisve. Kiekvienas žmogus turi stengtis suvokti, ko Dievas iš jo nori; imti gyvenimą atvira širdimi, protu, visomis galiomis, pasitikėti Dievu, išgyventi bendrystę  su Juo ir pilnatvę bei tai nuolat palaikyti disciplinuojant kūną, protą ir dvasią. Apibendrindamas prelegentas pabrėžė, kad Dievas gydo per gydančius žmones, kad gali daug nuveikti net ir per silpnos sveikatos žmogų.

            Maldos pusvalandyje Palaimintojo koplyčioje išgyvenome tikėjimo bendrystę, visi susitelkėme pamąstymui, klausydami tėvo Jurgio Užrašų ištraukų pajutome Palaimintojo dvasią.

Po to vyko šv. Mišios, kurių šventimui vadovavo vyskupas R.Norvila. Šv. Mišiose giedojo Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros choras, vargonininkas S. Bieliūnas. Vyskupas R. Norvila pasveikino maldininkus, sakydamas, kad susirinkus pagerbti palaimintąjį Jurgį Matulaitį, MIC, prasminga prašyti palaimos ligoniams ir medicinos darbuotojams. Per homiliją kun. G.Vitkus taip pat akcentavo, jog yra prasminga, dėkojant už  Palaimintojo J.Matulaičio gyvenimą, melstis už visus sužeistus ir kenčiančius žmones, už dvasinius negalavimus, už medikus, kurie, kaip gailestingasis samarietis, pastebi negalavimus ir su meile gydo. Baigdamas homiliją kalbėtojas kėlė apibendrinantį klausimą, kur reikia ieškoti išeities, kad Lietuvoje būtų gera gyventi.

Liepos 17-oji – priešpaskutinė Palaimintojo atlaidų diena, skirta vaikams ir šeimoms bei Marijampolės dekanato tikintiesiems. Prasidėjo ji vaikams skirta kūrybine programa Šv. arkangelo Mykolo parapijos salėje. Kol su vaikais bendravo sesuo Viktorija, MVC, vaizdžiai pristatydama Palaimintojo gyvenimą ir darbus, kol sesuo Daiva, SF,  mokė juos giesmių ir žaidimų, tėveliai  bei kiti tikintieji klausėsi Vilniaus saleziečių vadovo, Lazdynų parapijos klebono kunigo Jacekas Paszeda  paskaitos. Vesdamas konferenciją lektorius plačiai pristatė šv, Jono Bosko auklėjamąją programą, analizavo šventojo prevencinės sistemos pagrindus, jo darbo metodiką ir  puikius rezultatus. Sistemą sudarė trys pagrindinės dimensijos: protas, širdis ir tikėjimas (religija). Apžvelgęs ir išnagrinėjęs kiekvieną iš jų, prelegentas palinkėjo tėveliams ir visiems tikintiesiems sekti šventųjų pavyzdžiu, jų dvasiniu vadovavimu.

Prieš šv. Mišias Bazilikoje prie Palaimintojo altoriaus maldą vedė Marijampolės, Kazlų Rūdos pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Pasirinkta maldos bei mąstymo tema išreikšta Palaimintojo žodžiais: Viskas niekai vieni prieš Dievo meilę. Maldos pusvalandyje skambėjo Ave, Marija  (fleitistė D.Žemaitienė), giesmės,  ištraukos iš Šv. Rašto, iš Palaimintojo Užrašų.

Šv. Mišioms vadovavo vyskupas emeritas J. Žemaitis, MIC, giedojo Marijampolės jaunimo choro grupė, vargonininkė A.Sakalauskienė. Mišių pradžioje vyskupas palinkėjo šeimoms Palaimintojo dvasioje auklėti savo vaikus. Tėvas Jacekas homilijoje ypač pabrėžė maldos reikšmę auklėjant vaikus, gerą išauklėjimą siedamas su mūsų ateitimi. Nevengė kalbėti ir apie šeimos krizę, kurią šiuo metu išgyvena ne tik Lietuva, bet ir pasaulis, tačiau Lietuvoje ji (krizė) ir stipresnė, ir gilesnė. Apibendrindamas savo mintis kunigas pabrėžė, kad išeitis dirbant su vaikais yra tik bendrystė su Dievu, bendradarbiavimas, Jo malonės ieškojimas. Pakvietė blogį nugalėti gerumu, taip primindamas Palaimintojo gyvenimo motto.

Liepos 18-oji – pagrindinė atlaidų diena, todėl į Marijampolės Baziliką susirinko didelis būrys tikinčiųjų bei piligrimų iš visos Lietuvos ir Punsko bei Kiauklių palaimintojo J.Matulaičio draugijos skyrių nariai. Šv. Mišias celebravo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, kiti Lietuvos vyskupai ir kunigai. Visus susirinkusiuosius kardinolas  pasveikino, išsakydamas džiaugsmą, kad galima aukoti šv. Mišias ten, kur ilsisi palaimintasis Jurgis Matulaitis, pakvietė visus prašyti Palaimintojo užtarimo, kad mokėtume eiti jo nurodytu keliu.

Homiliją kardinolas A. J. Bačkis pradėjo primindamas Evangelijos skaitinį apie Mortos ir Marijos pasirinkimą. Mortos būdas gražus ir geras, bet Marija pasirinko geriausią dalį. Abu būdai geri ir nereikia jų supriešinti. Palaimintasis savo gyvenimu parodo, kaip galima suderinti atsidavimą Kristui, atsivėrimą Bažnyčiai ir tarnystę žmonėms. Pabrėžė, kad tėvas Jurgis buvo uolus, tikras Jėzaus apaštalas, mylėjo kiekvieną žmogų ir siekė jį patraukti prie Kristaus. Gerai suprato savo laikų žmogų, socialines žaizdas, todėl taip sąžiningai ir kruopščiai atliko savo misiją socialinėje veikloje. Baigdamas homiliją arkivyskupas sakė, kad Palaimintojo idėjos aktualios ir šiandien, nes gyvenam chaose, o šiuo dvasinės krizės laikotarpiu būtinai turime susitelkti, būti Jėzaus Kristaus spindulėliais. Ir nuo mūsų daug kas priklauso, todėl neužtenka vien pykti ir piktintis, turime pasiryžti dorai gyventi, puoselėti krikščioniškąsias vertybes. Šiandien mums reikia tikrų apaštalų, kad visur būtų įnešta Kristaus dvasia, todėl kvietė suvienyti savo jėgas, prašyti Palaimintąjį užtarimo, kad mokėtume visi kartu dirbti ir aukotis dėl brangiosios Bažnyčios, dėl Tėvynės, dėl mūsų žmonių.

Iškilmingos pamaldos baigėsi Viešpaties pagerbimu Eucharistinėje procesijoje, kuriai vadovavo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Palaimintojo Jurgio Matulaičio, MIC, atlaidai baigėsi agape ir nuotaikingu Valavičių kaimo kapelos koncertu Marijonų vienuolyno kieme. Bazilikos klebonas A.Šidlauskas, MIC, padėkojo visiems padėjusiems organizuoti atlaidų oktavą ir įteikė padėkos raštus.

Norintieji, kaip ir kiekvieną atlaidų dieną, vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginėje Švenčiausiojo Sakramento adoracijai, lankė tėvui Jurgiui skirtą parodą, esančią Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialiniame muziejuje.

Nutilo palaimingas šurmulys Bazilikoje, ramu koplyčioje, bet kiekvieno dvasioje aidi Palaimintojo žodžiai, raginantys rikiuotis ir aukotis, prie gero darbo patraukti, Dievo garbei, Dievo meilei pilnai atsiduoti…

Vida Mickuvienė, pal.J.Matulaičio draugijos Marijampolės skyriaus vadovė