Gruodžio 3 d. Alytaus regiono palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai iš Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos, šv.Brunono, Rumbonių ir Daugų parapijų dalyvavo adventinėse rekolekcijose. Jos vyko Alytaus Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos bažnyčioje. Rekolekcijas vedė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kapelionato kapelionas (Lietuvos kariuomenės Ordinariato vyresnysis kapelionas) –kun. mjr. Remigijus Butkevičius. Rekolekcijų tema: Pozityvumas ir negatyvumas mano gyvenime. Ką atrasiu šiame advente ?
Pranešėjas konkrečiais pavyzdžiais, Švento Rašto ir kitų žymių žmonių citatomis, asmeninėmis rekomendacijomis atskleidė mūsų galimybes džiugiai pasitikti Viešpaties atėjimą. Tam ir skirtas adventas. Kunigas paminėjo, kaip mes gyvenimo kasdienybėje dažniausiai matantys tik negatyvius dalykus. Vis dejuojantys, jog viskas blogai, daug skurdo, bloga valdžia ir t.t. O ir mes patys dažniau ir lengviau regintys kituose žmonėse tai, kas negatyvu.
Kunigas papasakojo vienos moters istoriją. Ji meldėsi: Dieve, kodėl tu nieko nedarai, kad pasaulyje būtų mažiau kančios? Tu matai kasdien mirštančius tūkstančius vaikų iš bado. Tu matai, kiek daug žmonių kasdien kenčia nuo negalių ir didžiulių skausmų. Tu, Dieve, matai kiek daug jaunų žmonių miršta nuo priklausomybių. Tu matai, kiek daug vienišų žmonių kasdien liūdi vienatvėje. Kodėl Tu, Dieve, nieko nedarai? Ir Viešpats atsakė jai: Aš jau padariau savo darbą. Aš atlikau tai, kas man priklauso. Aš sukūriau tave. Sukūriau tave tam, kad tęstum mano meilės darbą. Dabar tavo eilė…
Šis pavyzdys atskleidžia Dievo pagalbą mums, kaip aš ir tu galime spręsti šiuos gyvenimo keblumus.
Prelegentas priminęs, jog Dievas tam tikra prasme nesantis visagalis. Jį sukausto mūsų uždarumas, nenoras, priešingumas. Dažnai Dievas kenčia, matydamas žmogaus kančią ir jo nenorą išeiti iš esamos situacijos.
Krikščionis, belaukdamas savojo Viešpaties atėjimo, turintis ne keikti pasaulį, bet stengtis kiekvieną dieną jį vis labiau paversti Dievo karalyste. Krikščionis esantis laiminimo žmogus.
Matymas vien tik (ar daugumos) tamsių dalykų mūsų gyvenime – tai tam tikras nedėkingumas: aš nematau, nepastebiu, neįvertinu to, ką Dievas man kiekvieną dieną duoda, – teigė kunigas. Pamokantys ir Švento Rašto žodžiai: Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. (1 Pt 3, 9)
Konfucijaus sentencija: Užuot keikęs tamsą, uždek žvakę! mums primenanti, jog, kai mes kritikuojame kitus, turime savęs paklausti, o ką aš asmeniškai galiu pakeisti?
Pranešėjas kalbėjo: Kai susiduriu su sudėtingais atvejais, kuriuos keblu išspręsti, visada kviečiu karštai maldai.
Jis priminęs, jog tikras pasninkas esantis ir tai, kai mes galime susilaikyti nuo kitų teisimo, nuo niekinančių žodžių, nuo pykčio, nuo priekaištų, nuo pesimizmo ir daugelio kitų negatyvių dalykų.
Kunigas pasiūlė mums šiam adventui konkrečius įsipareigojimus:
Atrasti šviesius dalykus savo kasdienybėje, kad ir labai mažus (šiandien neskauda kojų, graži, saulėta diena, miela sutikta kaimynė ar visai nepažįstamas žmogus.)
Įsijausti į kito žmogaus situaciją, empatija mūsų kasdienybėje (parduotuvėje, bažnyčioje, namuose, ..);
Daugiau gražių žodžių (padėkoti artimiausiems žmonėms, ko gal dar gyvenime neesame padarę);
Mažiau dejavimo.
Mažiau kitų keikimo.
Daugiau maldos (pvz.: už konkrečius žmones – piktą kaimyną, „blogą“ valdžią, …)
Pabaigai rekolekcijų vedėjas mums palinkėjo naujai atrasti šalia esančius žmones, pamatyti įprastinius įvykius ir naujai pasižiūrėti į Dievo veidą:
Imk šypseną ir dovanok tam, kuris jos niekada neturėjo…
Paimk saulės spindulį ir nešk jį į nakties vidurį…
Atrask šaltinį ir atgaivink tą, kuris yra nukritęs į dulkes…
Paimk ašarą ir padėk ant veido tam, kuris niekada neverkė…
Paimk drąsą ir įdėk į tą sielą, kuri nemoka kovoti…
Paimk gyvenimą ir papasakok tam, kuris nesupranta…
Atsiverk vilčiai ir gyvenk jo šviesoje….
Imk gerumą ir padovanok tam, kuris nemoka daryti gero…
Atrask meilę ir padaryk, kad ji augtų žemėje…. (Autorius nežinomas)
Po konferencijos vyko Švč. Sakramento adoracija. Visi nuolankiai suklaupę atsiprašėme Viešpaties, padėkojome Jam ir paprašėme, kad mūsų gyvenime įvyktų Jo valia.
Šv. Mišių aukoje meldėmės už visus palaimintojo J.Matulaičio draugijos narius – gyvus ir mirusius.
Agapės metu džiaugėmės, kad galime visi susitikti, pabendrauti, meile ir gerumu pasidalinti, malda vieni kitus pastiprinti.
Alytaus MKP parapijos palaimintojo J. Matulaičio draugijos skyriaus vadovė.
