Pal. Jurgis Matulaitis sako: „Daug, Viešpatie, leidai kryželių ir daug per tą laiką suteikei ypatingų malonių. Tūkstančius kartų būk už tai pagarbintas!“
1914 02 23
2026 -08-26, Kelionė į Paberžę tapo prasminga ir dvasiškai praturtinanti diena, į kurią susirinko Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos Rumbonių, Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos, Alytaus Šv. Brunono skyriaus nariai ir maldininkai.
Aplankėme Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapiją, kurioje išklausėme labai prasmingą pamokslą, raginantį atsigręžti į save, būti sąžiningiems sau, savo pasirinkimams ir gyvenimui.
Šie žodžiai paskatino sustoti, pažvelgti į savo vidų ir iš naujo įvertinti tai, kas mūsų gyvenime iš tiesų svarbu.
Paberžėje ypatingai pajutome Tėvo Stanislovo filosofiją – žmogaus priėmimą, atjautą, gebėjimą išklausyti ir ieškoti gėrio kiekviename žmoguje.
Jo gyvenimo ir tarnystės pėdsakas priminė, kad tikrasis dvasingumas prasideda nuo nuoširdaus santykio su savimi, kitu žmogumi ir Dievu.
Kelionės metu aplankėme ir Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolyną, kuriame pajutome ypatingą ramybės ir susikaupimo atmosferą.
Po vienuolyno mūsų kelias nuvedė į Kryžių kalną – vietą, kurioje kiekvienas kryžius liudija žmogaus tikėjimą, viltį, maldą ir asmeninę intenciją.
Visą kelionę lydėjo maldos ir intencijos – už artimuosius, šeimas, sveikatą, išbandymus ir tuos, kuriems šiandien labiausiai reikia Dievo pagalbos. Meldėmės, kad Pal. Jurgis Matulaitis būtų paskelbtas šventuoju.
Tai buvo ne tik kelionė per prasmingas vietas, bet ir kelionė į save – link didesnio sąmoningumo, nuoširdumo, tikėjimo ir vidinės ramybės.
Grįžome su dėkingumu už bendrystę, prasmingus susitikimus ir priminimą, kad kartais svarbiausia gyvenimo kelionė vyksta ne keliais, o žmogaus širdyje.
Parengė:
Rumbonių Palaimintojo J. Matulaičio draugijos narė Edita Dumbiauskienė
