TEMA
Gailestingumo darbai yra „veikli meilė, raginanti mus ateiti į pagalbą savo artimui jo kūno ir sielos varguose“ (KBK nr. 2447). Jėzus šiuos darbus padaro matu, pagal kurį įžengsime į Karalystę (žr. Mt 25, 31–46) ir taip atskleidžia pamatinę šių darbų vertę. Pop. Pranciškus sakė: „Vargšai užima ypatingą vietą Dievo širdyje, tokią ypatingą, kad Jis pats tapo vargšu […] Susitapatinęs su jais, moko mus, kad gailestingumas tokiems žmonėms yra dangaus raktas. Jėzus […] gailestingumo darbus išvardija savo mokyme, kad galėtume pasitikrinti, ar gyvename kaip jo mokiniai, ar ne.“ (Misericordiae Vultus, 15). Nevenkime daryti gera, eikime sutikti kito žmogaus vargo. (Plg., Magnificat”, Bernadeta Melua, vertė Ieva Venskevičiūtė)
DIEVO ŽODIS
Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane’. Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’. (Mt 25, 31-40)
PALAIMINTOJO ARKIVYSKUPO JURGIO KELIU
Tobulas šventumas yra meilė, o šventumo pasekmė yra darbai. […] Visi šventieji buvo dideli geradariai. Nebuvo tokio žmonių vargo, kuris nebūtų radęs atgarsio jų širdyse. […] Iš tiesų nėra tokių žmogiško gailestingumo darbų, kurių nebūtų darę šventieji. Dievo meilė davė jiems jėgų tiems darbams. („Kelias į šventumą“, Bl. Jerzy Matulewicz, Konferencje ascetyczne, Warszawa, 2002)
Ne dideli, nepaprasti, į akis krintantys dalykai yra tie, nuo kurių priklauso šventumo dydis, bet ištikimas, pastovus pildymas kasdienių dorybių ir pareigų. Dėl to taip pabrėžiama smulkių dalykų svarba. Būti didžiu didžiuose dalykuose nėra didžiausias dalykas. Tas yra visų didžiausias, kuris yra didis mažuose dalykuose. Tokie yra Jėzus ir Marija. Dangus mums visiems (o, kad mes jo taip nuoširdžiai norėtume ir siektume, kaip kad Dievas jį nori mums duoti) priklauso ne nuo tų dovanų, kurias turime: išsilavinimo, padėties, gabumų, o nuo to, kad labiau mylėsime ir daugiau darysime dėl Dievo ir sielų išganymo. Todėl reikia ne didžių dalykų, bet didžios ištikimybės ne tik dideliuose, bet, visų pirma, mažuose dalykuose. (Pal. Jurgis Matulaitis, Manuscripta polona, asketinė konferencija „Apie Švč. Mergelę Mariją“)
KOMENTARAS
Jėzus savo darbais ir žodžiais yra Gailestingumo Įsijūnijimas. Savo ruožtu, jis mokė savo mokinius: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36). Ši atsakomybė kelia iššūkį kiekvieno krikščionio sąžinei ir veiksmams. Nepakanka patirti Dievo gailestigumą savo gyvenime. Tas, kuris jį gauna, privalo tapti gailestingumo ženklu ir įrankiu kitiems. […]
Kaip mes galime būti gailestingumo liudytojais? Tam nereikia nei didžių pastangų, nei antžmogiškų veiksmų. Viešpats rodo mums labai paprastą kelią, susidedantį iš mažų veiksmų, kurie, jo akyse, turi tokią didelę vertę, kad būtent pagal juos, kaip jis sakė, mes būsime teisiami. […]
Jėzus sako, kad kaskart, kai duodame maisto alkanam ar vandes ištroškusiam, aprengiame nuogą ar priimame pakeleivį, aplankome ligonį ar kalinį, mes tai padarome Jam (plg. Mt 25, 31-46). Bažnyčia vadina šiuos veiksmus „gailestingumo darbais kūnui“ […]. Yra ir kiti septyni gailestingumo darbai, vadinami „gailestingumo darbais sielai“, kurie susiję su kitais poreikiais, kurie šiandien gal net svarbesni, nes liečia žmogaus sielą ir dažnai sukelia didesnę kančią. […] Atrodo – toks menkas dalykas išprovokuoti kitą nusišypsoti. Bet kartais tai gali atrodyti kaip didžiulis gailestingumas. Taip yra su visais gailestingumo darbais sielai. Gerai juos prisiminti: liūdintį paguosti, abejojančiam patarti, nežinantį pamokyti, nusidedantį įspėti, skriaudas atleisti, melstis už gyvus ir mirusius. Tai kasdieniai dalykai! Štai žmogus sako: „Man taip nesiseka…“ „Nieko, Dievas Tau padės, aš neturiu laiko…“. Ne! Sustabdau save, klausausi, skiriu savo laiką ir paguodžiu jį.
Amžiams bėgant, daugybė paprastų žmonių šitai praktikavo, taip nuoširdžiai liudydami tikėjimą. Galų gale, juk Bažnyčia, būdama ištikima savo Viešpačiui, puoselėja ypatingą meilę silpniausiesiems. Ir dažnai tie žmonės, kuriems labiausiai reikia pagalbos, yra arčiausiai mūsų. Visai nereikia eiti ir ieškoti kažko negirdėto, neregėto, ką galėčiau atlikti. Geriau pradėti nuo paprasčiausių dalykų, kurie, kaip sako Viešpats, yra patys skubiausi. Pasaulyje, kuris, deja, yra pažeistas abejingumo viruso, gailestingumo darbai yra geriausias priešnuodis. […] Atpažinti Jėzų veiduose tų, kurie stokoja, yra vienas iš būdų tikrai pasipriešinti abejingumui. Tai skatina mus nuolat budėti, kad Kristus nepraeitų pro šalį, mūsų neatpažintas. […] Vis galvodavau, kodėl šv. Augustinas sakė, kad bijo, kad Jėzus nepraeitų pro šalį. Deja, atsakymas yra mūsų elgesyje: mes taip dažnai esam išsiblaškę, abejingi, ir, kai Jėzus praeina pro pat mus nepastebėtas, mes prarandame galimybę Jį susitikti. […]
Tegu Šv. Dvasia uždega mumyse troškimą taip gyventi – padarant gailestingumo darbą bent kartą per dieną. Esu įsitikinęs, kad per šiuos paprastus, kasdienius veiksmus, mes galime pasiekti tikrą revoliuciją […]! Vėl išmokime išvardinti gailestingumo darbus kūnui ir sielai atmintinai ir prašykime, kad Viešpats padėtų mums juos kasdien praktikuoti ir, kad tais momentais stokojančiame žmoguje matytume Jėzų. (plg. Pop. Pranciškus, Generalinė audiencija 2016 m. spalio 12 d.)
SUSIMĄSTYMAS
• Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?
DALIJIMASIS TIKĖJIMU
• Kada ir kaip esu ypatingu būdu patyrusi/ęs Dievo gailestingumą? Ką ši patirtis pakeitė mano gyvenime?
• Kokius gailestingumo darbus turėjau progą atlikti pastaruoju metu (pvz. šią vasarą)? Ar buvo progų, kurias praleidau?
„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“
Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite. Tai pats svarbiausias dalykas, kurį turite nuspręsti. Pavyzdžiui:
• Vėl išmoksiu išvardinti gailestingumo darbus kūnui ir sielai atmintinai
• Stengsiuosi kasdien atlikti bent vieną gailestingumo darbą iš meilės Jėzui ir kaip atgailą
• Melsiu Dievą pastabumo ir jautrumo kitų poreikiams ir išminties atpažinti kada ir ką galiu padaryti
