TEMA
Marija savo malda ypatingu būdu bendradarbiauja vykdant Dievo planą: Apreiškimo metu – kad būtų pradėtas Kristus, per Sekmines – kad būtų ugdoma Bažnyčia, Kristaus Kūnas. Nuolankiu tikėjimu Dievo tarnaitė priima Dievo dovaną taip, kaip Jis laukė nuo laikų pradžios. […] Ji atsiliepia, atiduodama save visą: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip Tu pasakei“. Krikščioniškoji malda yra „Fiat“: visam būti Jo, nes Jis visas yra mūsų. (plg. KBK 2617)
DIEVO ŽODIS
Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“. […] Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. […] Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“. Ir angelas pasitraukė. (Lk 1, 28,30,38)
Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje (Lk 2, 19).
Trečią dieną Galilėjos Kanoje buvo vestuvės. Jose dalyvavo Jėzaus motina. Į vestuves taip pat buvo pakviestas Jėzus ir jo mokiniai. Išsibaigus vynui, Jėzaus motina jam sako: „Jie nebeturi vyno“. Jėzus atsakė: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ Jo motina tarė tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps“. (Jn 2, 1-5)
PALAIMINTOJO ARKIVYSKUPO JURGIO KELIU
Tas, kurs apsistoja tik prie Dievo garbinimo, bet nesistengia sujungti savo valios su Jo valia – nėra šventas. Ne tas, kurio siela gręžiasi į Dievą, bet tik tas, kuris trokšta to, ko nori Dievas, yra šventas. („Apie šventumą“)
Kvailas esu: neišmanau, ko prašyti. Duok, Dieve, kad visame kame Tavo valia išsipildytų. Štai aš, imk mane, daryk ką nori su manimi; dučęok, kad būčiau palankiu įrankiu Tavo rankose. („Užrašai“, 1911 sausio 13 d.)
Žiūrėkime į Mariją: jokių ypatingų žinių, turtų, jokio spindesio, jokios ypatingos iškalbos – jos asmuo visiškai paprastas. Bet virš visa ko – Dievo meilė, ištikimybė mažiausiuose dalykuose ir išoriniame, ir vidiniame gyvenime. Ji vykdė kiekvieną Dievo įstatymą, kiekvieną Jo prašymą, meldėsi, darė visa, kas tik prisidėjo, kad jos tarnavimas Dievui būtų geresnis ir jos siela tyresnė. Visuomet jungė išorinį gyvenimą su vidiniu kaip niekas kitas – ir taip pralenkė, viršijo visus kitus. („Apie Švč. M. Mariją“)
KOMENTARAS
Marija meldėsi, kai pasaulis apie ją dar nieko nežinojo. […] Ji netvarkė savo gyvenimo savarankiškai, bet laukė, kad Dievas paimtų vadžias ir vestų ją ten, kur nori. Ji buvo klusni ir savo atvirumu rengė didingus įvykius, kuriuose Dievas dalyvauja pasaulyje. Marija meldėsi, kai arkangelas Gabrielius atėjo į Nazaretą atnešti jai žinios. Dėl jos mažo, bet didžiulio „Štai aš…“ visa kūrinija šoktelėjo iš džiaugsmo. Ir nėra geresnio būdo melstis, kaip Marijos, t.y. būti Dievo akivaizdoje atvira širdimi. Tie, kurie turi nuolankią, Dievui atvirą širdį, meldžiasi būtent taip, su visišku paprastumu sakydami: „Viešpatie, ko Tu nori, kada nori ir kaip nori”. Ir Dievas visada atsiliepia. Jie taip meldžiasi ir nesijaudina, kai sunkumai užpildo jų dienas. Jie pasitinka tikrovę, žinodami, kad nuolankia meile, naujai dovanojama kiekvienoje situacijoje, tampama Dievo malonės įrankiais. Taigi: „Viešpatie, ko Tu nori, kada nori ir kaip nori”. Paprasta malda, bet ja atsiduodame į Viešpaties rankas, kad Jis mus vestų.
Malda geba išsklaidyti nerimą ir paversti jį atvirumu. Kai esame neramūs – melskimės, ir malda atvers širdį ir padarys mus atvirus Dievo valiai, kaip Marija. Apreiškimo momentu ji gebėjo atmesti baimę, net ir jausdama, kad jos „taip” atneš jai nepaprastai sunkių išbandymų. Jei melsdamiesi suprasime, kad kiekviena Dievo duota diena yra kvietimas, mūsų širdis išsiplės ir mes viską priimsime. Išmoksime sakyti: „Ko tik Tu nori, Viešpatie. Tik pažadėk man, kad būsi šalia kiekviename mano žingsnyje”. Štai kas svarbu: prašyti Viešpaties, kad Jis būtų šalia kiekviename mūsų kelio žingsnyje: kad nepaliktų mūsų vienų, kad neapleistų pagundų ir sunkumų akimirkomis.
Marija buvo atvira Dievo balsui, kuris vadovavo jos širdžiai, vedė jos žingsnius ten, kur reikėjo jos tylaus buvimo kaip Motinos ir kaip mokinės. Marija buvo šalia, nes buvo Motina, bet ji taip pat buvo šalia, nes buvo pirmoji mokinė, geriausiai išmokusi Jėzaus kelius. Vienintelė Marijos malda, kurią aprašo Evagelijos – jos prašymas Sūnui Kanos vestuvėse išspręsti problemą vargšų žmonių, kurie tuojau turėjo patirti negarbę. Bet Marija nesakė: „Ateikit, aš viskuo pasirūpinsiu”. Ji sakė: „Darykit, ką Jis jums lieps”, rodydama į Jėzų.
Viskas, kas vyko aplink ją – ir džiaugsmo kupinos dienos, ir tamsiausios akimirkos, ir Išminčių dovanos, ir bėgimas į Egiptą, ir tas baisusis kančios penktadienis – atsidurdavo jos širdies gelmėse, kad galėtų pereiti per maldos sietą ir būti perkeista. Motina viską saugojo ir nešė į pokalbį su Dievu. Kažkas yra palyginęs Marijos širdį su nepakartojamo spindesio perlu, suformuotu ir nugludintu kantriai priimant Dievo valią per maldoje apmąstytus Jėzaus slėpinius. Kaip būtų gražu, jei ir mes galėtume būti panašūs į savo Motiną! Panašūs širdimi, atvira Dievo žodžiui, tylia širdimi, klusnia širdimi, širdimi, kuri moka priimti Dievo žodį ir leidžia jam augti. (Plg. Pop. Pranciškus, bendroji audiencija, 2020 m. lapkričio 18 d.)
SUSIMĄSTYMAS
- Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?
DALIJIMASIS TIKĖJIMU
- Kaip ir kada esi patyrusi/ęs kvietimą sakyti „taip“ Dievo valiai, kuri buvo sunkiai suvokiama, gluminanti, stebinanti? Kaip pavyko atsiliepti?
- Kaip ir kada esi patyręs/usi maldos teikiamą ramybę nerimo, įtampos, sunkumo situacijoje? Kaip malda keitė Tave ir Tavo žvilgsnį į situaciją?
- Kada ir kokiu būdu atneši į maldą – pokalbį su Dievu – savo kasdienybės įvykius, patirtis? Kaip sekasi tai daryti? Kokius tokios maldos vaisius esi patyrusi/ęs?
„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“
Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite. Pavyzdžiui:
- Pradėdama/s kiekvieną dieną, prisiminsiu Švč. M. Marijos pavyzdį ir maldoje pakartosiu: „Viešpatie, ko Tu nori, kada nori ir kaip nori”.
- Kiekvieną vakarą skirsiu laiko dienos įvykius, patirtis ir t.t. atsinešti į pokalbį su Dievu, kad viskas, kas įvyko per dieną, „pereitų per maldos sietą“.
- Sutikusi/ęs nerimo, rūpesčio, vargo ištiktą žmogų, pakviesiu ieškoti ramybės maldoje, pasisiūlysiu melstis kartu su ja/juo ir už ją/jį.
- Melsdamasi/s įvairiomis intencijomis, prašysiu malonės atpažinti tuos momentus/situacijas, kuriose turėčiau prašyti Dievą ne konkrečių „išsisprendimų“, bet troškimo, kad įvyktų taip, kaip Jis nori.
- Aktyviai dalyvausiu Gegužinėse pamaldose savo parapijoje ir paraginsiu kitus jose dalyvauti arba, jei neturiu galimybės melstis bažnyčioje, pakviesiu savo kamynus, aplinkinius ar pan. susiburti šiai maldai mano namuose.
