2025-08-01 Rumbonių, Alytaus Šv. Brunono Kverfurtiečio, Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapijų Pal. Jurgio Matulaičio draugijų nariai važiavo į Vilnių „Palaimintojo Jurgio Matulaičio keliu”. Daukanto g. mus pasitiko ses. Viktorija, kuri mus vedžiojo tomis gatvėmis ir tais pačiais grindiniais, kur tais metais vaikščiojo vyskupas Jurgis. Taip pat piligriminėje kelionėje dalyvavo ses. Ignė.
Ses. Viktorija pasakojo, koks Pal. Jurgio Matulaičio gyvenimas buvo 1918 m., kai jis buvo įšventintas Vyskupu. Piligriminė kelionė prasidėjo Šv. Kryžiaus namuose, kurie nėra susiėję su Pal. Jurgio gyvenimu. Ši koplyčia seniausia koplyčia Vilniuje, pastatyta 1543 m.
Mus sužavėjo ses. Viktorijos mintis, kad turėtume savas intencijas ir keliautumėm nuo vienos šventovės prie kitos. Pirmas sustojimas Vyskupų namai, mus pasitiko daktaras Liudas Jovaiša, kuris supažindino su tebe veikiančiu pastatu, knygomis, kurias skaitė J. Matulaitis, posėdžių salėje išlikusia baltų koklių krosnimi, koplytėle. Čia pragyveno apie 6 su puse metų. Taip pat svarbiausi Jo gyvenimo įvykiai.
Sekanti – Šv. Kazimiero bažnyčia. Kaip vyskupas Jurgis sako, pats Dievas atsiunčia man Muchermoną , kad būtų lengviau kovoti su ne sveikais tautiškumas, o jų buvo žydai, gudai, rusai, vokiečiai, lenkai. Tokia 1918 m. Vilniaus ir Lietuvos istorija. Todėl Jurgis Matulaitis pats pasisako už kalbų mokėjimą, kad galėtum priimti visus žmones, nežiūrint jų įsitikinimo – tai kataliko apaštalo širdis.
Einant į gailestingumo šventovę, Viktorija pasiūlo intenciją: įsileisti į savo gyvenimus visokius žmones, ir nenorėti, kad jie būtų panašūs į tave. Išgirstame, kad į gailestingumo šventovę iš Lenkijos kviečiamas kunigas Mykolas Sopočka – patikimas vyskupui. Jurgio asmeninė malda 10 min. keliaujantiems Aušros vartų link.
Šv. Teresės prieigose ses Viktorija papasakojo ir atskleidė tą didžią paslaptį, kokią paliko Jurgis: ,,Čia yra visų Motinų motina visoje žemė” – Aušros vartų Marija. Aplankėme ją šioje kelionėje ir mes, dėkojame, meldėmės, prašome pagalbos sau ir šeimoms, meldėmės, kad Pal. Jurgis būtų paskelbtas šventuoju. Siauromis gatvelėmis ir kiemais grįžtant į katedrą. Pamatėme žydo daktaro skulptūrą su vaiku, nes jis tuo metu taip pat gyveno Vilniuje, gydė žmones ir vaikščiojo tomis pačiomis gatvelėmis. Iš ses.Viktorijos pasakojimų supratau: kad nebūtų uždaromos tikybos pamokos mokyklose, kiek įmanoma šelpti vargšus, per pamokslus nekiltų jokių tautinių pasipriešinimų visiems vienodai tarnauti. Per pirmą pamokslą prašė, kad žmonės taip pat melstųsi, kad sugebėtų priimti teisingus sprendimus. ,,Kad gerieji sustiprėtų, nusidėjėliai grįžtų, ligoniai ir nelaimingieji nusiramintų, kad mirusieji sulauktų gailestingumo ir būtų išgelbėti. Būsiu visų mokytojas – kiekviena proga skelbsiu Dievo žodį.“
Mes savo kelionę vainikavome Šv. Katedroje Šv mišiose, kurias aukojo vyskupas Arūnas, kažkaip atsitiktinai ar ne, skelbdamas Dievo žodį per savo gimtadienį.
Ekskursijoje toliau katedros požemyje neišdildomą įspūdį paliko statiniai, plytos, nuotraukos karstai valdovų.
Aplankėme Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios prieigas, kunigas taip pat įdomiai istoriją papasakojo. Grįžtame su buvimu bendrystėje, savęs pažinimu, dėkodami vieni kitiems, o ypač Virginijai.
Dėkojame ses. Viktorijai už išsamų pasakojimą, kad Šv. Jurgio gyvenime, kaip ir darbuose pasilieka tie patys dalykai – tiesa ir melas, garbingumas ar nešlovė, prasmingumas ar beprasmis gyvenimas, ar egoizmas, bet einant su Dievu viskas išsisprendžia ir pasiekiama.
Parengė: Rumbonių parapijos draugijos narė: V. Zailskienė
