2026 m. birželis. UOLUMO DORYBĖ
TEMA
Uolumas yra energingas atsakas į Dievo meilę ir Jo įsakymus. Jis atskleidžia žmogaus tikslą. Uolumas – tai deginantis troškimas patikti Viešpačiui, pažinti ir vykdyti Jo valią ir darbuotis didesnei Jo garbei šiame pasaulyje visais įmanomais būdais. Žinome, kad Viešpats Jėzus degė uolumo ugnimi, troško sielų išganymo ir geriausiai tai parodė savo gyvenimu, nieko negailėdamas. […] Kas seka Viešpačiu Jėzumi turi stengtis įgyti uolumo dorybę. (plg. konferencija „Apie uolumą“)
DIEVO ŽODIS
Jis atidavė save už mus, kad išpirktų mus iš visokių nedorybių ir suburtų sau nuskaistintą tautą, uolią geriems darbams. (Tit 2, 14)
Aš baru ir ugdau tuos, kuriuos myliu; būk tad uolus ir atsiversk! (Apr 3, 19)
Vis dėlto, broliai, nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje. (Fil3, 13–14)
Mano maistas – vykdyti valią to, kuris mane siuntė, ir baigti jo darbą. (Jn 4, 34)
PALAIMINTOJO ARKIVYSKUPO JURGIO KELIU
Jei vienas kelias užkirstas, kodėl kito nepaieškoti. Jei vienos durys uždarytos, kitas sau prasiręskime, jei vienas langas užkimštas ir užkaltas, kitą sau darykimės, kad šviesą sau įneštume. (Užrašai, 1911 03 07)
Žiburys nežibės, jei nebus jame žibalo. Evangelijos skelbėjas nebus pasaulio šviesa, nebus dvasiška jėga, patraukiančia prie Kristaus, vedančia į kovą dėl Bažnyčios, stumiančia žmones į darbą, jei jo širdyje nedegs uolumo ugnis, neklestės dorybės, nebus šventumo. (Užrašai, 1911 02 05)
Aukoju Tau, Viešpatie Dieve, visus savo darbus, vargus, rūpesčius, visus nemalonumus, sunkenybes, kryžius. Duok, Dieve, kad dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios dar daugiau galėčiau dirbti, vargti ir kentėti. Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir tavo Bažnyčios. (Užrašai, 1913 04 05)
KOMENTARAS
Uolumas susideda iš keletos atskirų dalių. Pirmoji – tyra intencija. Visa, ką darai, reikia stengtis daryti dėl didesnės Dievo garbės. Mūsų veiksmai tuo didesnę vertę turi Dievo akyse, kuo jų intencija yra tyresnė. Ypač veiksmams, kurie savyje nei geri, nei blogi, vertę suteikia intencija. Kaip sakoma: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“ (1Kor 10,31).
Antroji – dėjimas visų jėgų į tai, ką darome. Jau pagonys sakė: „daryk, ką darai“. Kai laikas melstis – visiškai atsiduokime maldai, kai laikas darbui – dirbkim iš visų jėgų, o kai ateina laikas tikram poilsiui – gerai jį išnaudokim. O juk būna taip, kad dirbdami pasiduodam visokiems svajojimams ir todėl dirbam nerūpestingai, paskubom, kad tik greičiau atsikratyti, kad tik greičiau eiti prie to, kas mieliau.
Trečioji – sunkumų pakentimas ir jų nugalėjimas. Užsidegimo ir jausmų trumpam tepakanka. Iš pradžių daug kas atrodo lengva – domina, kelia ūpą, žadina jausmus ir užsidegimą. Bet su laiku užsidegimas gęsta, ateina nuobodulys, sunkumai, visokios pagundos. Tada reikia nugalėti save, savo savimeilę.
Ketvirtoji – kiekvieną darbą padaryti iki galo. Yra žmonių, kurie mėtosi nuo vieno darbo prie kito, nei vieno iki galo nepabaigdami. Uolusis žiūri į tai, ką reikia padaryti, o ne į tai, ką jau yra padaręs, pamiršta darbus ir vargus ir naudojasi kiekviena proga ką nors gera nuveikti ir tame atranda nuolatinę paskatą uolumui.
Uolumas neturi nieko bendro su skubėjimu, blaškymusi, karščiavimusi. Uolumas – tai ramiai, su sielos giedrumu darymas kiekvieno darbo, dedant į jį visą priderančią energiją ir dėmesingumą. Uolumas turi reikštis ne ypatingais atvejais, bet paprastuose darbuose, kasdienam gyvenime.
Dvasinio gyvenimo mokytojai lygina tokio uolumo pasekmes su ugnimi, sukurta po indu su vandeniu. […] Uolumas, uždegdamas sielą, apvalo ją, kaip ugnis apvalo vandenį, užmuždama visokius mikrobus. Toji uolumo ugis žadina šventus troškimus. Kaip garai kyla į viršų, taip auga rūpestis savo ir kitų sielų išganymu, stiprėja troškimas, kad visi pažintų Kristų ir Jį mylėtų. Toji ugnis įspaudžia į sielą ypatingą savybę – gebėjimą viską perkeisti ir viską, kas tik jai nutinka, pakreipti didesnei dvasinei naudai: ir kentėjimus, ir nemalonumus, ir sunkumus ir netgi klaidas ir netobulumus. […] Nei nepasisekimai, nei kryžiai nesukelia jai nusiminimo, bet gilina nuolankumą. Ji išmoksta bet kokiose aplinkybėse išsaugoti ramybę, o tai ją skatina į dar ištikimesnę tarnystę Dievui […]. Tokia siela skleidžia mielą krikščioniškųjų dorybių šilumą, visur įneša gerą dvasią, yra kitiems palaikymas, įžiebia ir kursto kituose tą pačią uolumo ugnį.
SUSIMĄSTYMAS
- Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?
DALIJIMASIS TIKĖJIMU
- Kurias uolumo „dalis“ atpažįstu savyje? Kurią dar turėčiau ugdyti?
- Prisiminsiu situaciją, momentą, kai Dievo malonei viekiant, man pavyko „panaudoti“ nepasisekimą, nemalonumą ar net klaidą didesniam savo ir/ar kitų dvasiniam gėrui. Kaip tai nutiko? Kaip tuomet jaučiausi?
- Kokius jausmus ir reakcijas manyje sukelia, kai sutiktame žmoguje atpažįstu nuoširdų uolumą dėl Dievo garbės? Kokie jausmai ir reakcijos kyla, kai susiduriu su uolumu dėl kitų nuomonės, iš noro pasirodyti ar gauti naudos sau? Kaip atskiriu viena nuo kito?
- Prisiminsiu žmogų savo aplinkoje, apie kurį galima pasakyti, kad ji/jis „skleidžia mielą šilumą, visur įneša gerą dvasią, yra kitiems palaikymas“. Kas lemia, kad šis apibūdinimas tinka būtent jai/jam? Ar kiti galėtų tai pasakyti apie mane? Ar yra, kas turėtų pasikeisti, kad ši frazė iš tiesų man tiktų?
„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“
Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite šį mėnesį. Pavyzdžiui:
- Šį mėnesį kasdien melsiu vienos kurios uolumo dorybės „dalies“.
- Skirsiu laiko prisiminti „uolias sielas“, kurių šiluma, gera dvasia ir palaikymas skirtingais gyvenimo momentais uždegė ir kurstė uolumo ugnį manyje ir dėkosiu Dievui už jas.
- Kiekvieną rytą pradėsiu „tryros intencijos“ praktika: skirsiu minutėlę Dievo akivaizdoje apsispręsti visus tos dienos veiksmus ir darbus atlikti dėl Dievo garbės, iš meilės Jam.
- Melsiuosi už tarptautinį apaštalinį gailestingumo kongresą, kad Dievo gailestingumo pažinimas ir patirtis uždegtų uolumo ugnį daugelyje širdžių.
