TEMA
Kas yra charakteris? Sunku jį apibrėžti, bet kiekvienas supranta, kas tai. Visi moka apibūdinti kitą žmogų, išvardinti jo bruožus, gebėjimus, potraukius, ypatybes, polinkius, stiprybes. Taigi visų šių bruožų, įpročių, gebėjimų, priklausomybių, potraukių visuma ir yra tai, ką vadiname charakteriu. […] Būtina ugdyti ir formuoti savo charakterį.
DIEVO ŽODIS
Privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. […] Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai. Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus. (Ef 4,22-24, 30-32)
PAL. ARKIVYSKUPO JURGIO KELIU
Tai šv. Pauliaus žodžiai pirmiesiems krikščionims, verta juos sau priminti. Jei tik žmogus ištikimai vykdytų padarytus apsisprendimus ir bent vienoje dorybėje […] lavintųsi, tuomet […] kaskart aukščiau kiltų idealo link ir kaskart geriau save tobulintų. Bet, deja, […] nepaisant padarytų apsisprendimų, nuklystame nuo tikslo, neištveriame jo siekdami. Taigi dabar […] bus labai naudinga pažinti trukdžius, kurie mums labiausiai apsunkina tobulumo siekimą.
Gerai žinome, kad toks trukdis yra sunki nuodėmė, nes ji visam laikui užtveria kelią dvasiniam augimui, per ją visiškai atitrūkstama nuo Dievo. Taip pat žinome, kad ir kasdieninė nuodėmė yra kliuvinys, nes aptemdo protą ir susilpnina valią. […] Apie tai palyginti lengvai prisimename. Bet pamirštame apie vieną labai svarbų dalyką […]: tai yra, kad būtina ugdyti ir formuoti savo charakterį. […] Nekreipiame dėmesio į tai, kas kreiva ir ydinga mūsų prigimtyje, nedirbame, kad atsikratytume tų sukrypimų, nepastebime, kad pasiduodame linksmumo šuoliams ir momento nuotaikoms, kad vadovaujamės kaprizais, fantazija, įspūdžiu, polinkiu. Susigyvenom su ta savo liga, nė nemanome jos gydyti ir velkame paskui save kaip grandinę ant kojos. Jei dar visa tai slėptųsi pačiame žmoguje, tai menka būtų bėda, betgi tai reiškiasi išorėje, mūsų elgesyje su žmonėmis. Ir dėl to ne tik patys neiname pirmyn, bet ir kitiems pirmyn žengti trukdome.
KOMENTARAS
Tie mūsų prigimties sukrypimai yra labai įvairūs. Vienas labai įžeidus, lengvai įžvelgia blogą valią, priešiškumą kitame, ir todėl įsiskaudina [..], nors anas nė manyti nemanė jį skaudinti. Kitas nemoka […] nusileisti, primeta savo valią, norėtų visus pagal savo pažiūras palenkti. […] Vėlgi kas nors kitas iš prigimties apsnūdęs, linkęs į melancholiją, kur tik pasirodo, ten paskui save atitempia nusiminimą, gesina entuziazmą, šaldo visus aplink save. […] Kaip tik dėl to neretai tenka sutikti gerų, dorybingų, dievotų žmonių, kurie […] vis tik nedaro geros įtakos kitiems, nepatraukia žmonių. Yra kažkas, kas nuo jų atgraso. […] Būtent šie žmonės nekreipia dėmesio į prigimtinį gyvenimo pradmenį. […] Jie neprisimena, kad reikia ugdyti ir taisyti savo charakterį. […]
Ne viskas mumyse yra pavaldu mūsų valiai […]. Ne vieno dalyko savyje nepajėgsime pakeisti. […] Vis dėlto taip pat reikia pripažinti, kad sugera valia, apšviesta proto ir tikėjimo, žmogus net ir turėdamas sunkiausią prigimtį gali ją pataisyti ir ištobulinti.
Taigi, turime didžiulį poreikį ir svarbią pareigą dirbti ugdydami savo charakterį. Kokias priemones ir kokią pagalbą tam naudojame? […] Pirmoji priemonė yra malda […]. Visos dvasinės pratybos mums prieš akis stato idealą. Tuomet žinome, į ką turime lygiuotis savo gyvenimu ir veiksmais, suprantame, kokių dorybių link mums reikia veržtis.
Antroji priemonė yra savęs pažinimas. Nes jei noriu siekti idealo, visų pirma, turiu žinoti, kaip toli nuo jo esu ir kas man labiausiai trukdo prie jo artintis. Taigi, turiu pažinti savo ydas, trūkumus, silpnybes, taip pat savo gerąsias puses. Bet būdami vienu metu ir stebėtojais, ir stebimaisiais, susiduriame su kliūtimis iš tiesų matyti. Visų pirma, mums trukdo savimeilė. Ji padaro, kad […] norėtume nuslėpti savo silpnąsias puses ne tik nuo kitų, bet ir nuo savęs. Savimeilė padaro, kad dažniausiai blogio šaltinį matome kituose, kaltiname aplinkybes. […] O mes? Gink Dieve, nė nepagalvosime, kad patys esame kalti. Kodėl taip? Nes žiūrime į save per keistus stiklus. […] Mums atrodo, kad mes turime tik teises, o kiti – tik pareigas, keliame kitiems reikalavimus, o patys prie kitų reikalavimų taikytis nenorime. Mes nenorime galvoti apie pakantumą kitiems ir mirimą sau.
Kaip gelbėtis iš šios silpnybės? […] Daugeliu atvejų mums gali padėti broliškas priminimas. […]. Bet ir čia susiduriame su sunkumais. Kai kalba eina apie kitus […], tai nė neabejojame, kad mūsų sprendimas apie juos yra teisingas. Bet kai kalba eina apie mus pačius, tada mums atrodo, kad niekas apie mus teisingai nesprendžia, niekas mūsų nesupranta ir neatjaučia, kad kiti neteisingai mus vertina. Iš tiesų dažniau klysti pats nei kitas, nes šis, jau vien dėl to, kad žvelgia […] iš didesnio atstumo, geriau gali matyti detales.
Be jau paminėtų priemonių charakteriui ugdyti, yra dar viena: nuolatinė pastanga, nepavargstantis darbas […]. Ugdykime charakterį, bet būkime kantrūs: iš karto nepasikeisime, tam reikia laiko, tik gerai tą laiką naudokime ir negailėkime pastangų. […] Turint gerą valią, taisant save, […] naudojantis patarimais ir perspėjimais, nuolat kovojant ir nugalint save, o labiausiai – remiantis Dievu, po truputėlį eisime pirmyn. Dievas laimins pastangas. Tik nenorėkime per daug iš kitų ir iš savęs. Esame žmonės, ne angelai, turime daug netobulumų, daug trūkumų. Nugalėkime juos po dalelę, po žingsnį, bet nuolatos ir su pasitikėjimu, ir laimėsime mūšį.
SUSIMĄSTYMAS
- Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?
DALIJIMASIS TIKĖJIMU
- Kokią svarbiausią mintį, įžvalgą, patirtį parsivežu iš piligrimystės į pal. Jurgio Matulaičio gimimo dangui minėjimą Marijampolėje?
- Kokiais būdais dalyvavimas PJMD veikloje padeda man geriau pažinti save ir ugdyti savo charakterį?
- Ką apie save, savo dovanas ir/ar silpnąsias puses atradau/supratau apmąstydama(-s) PJMD mėnesio susitikimų medžiagą? Dalyvaudama(-s) mėnesio susitikimuose? Rekolekcijose ar kitoje veikloje?
„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“
Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite šį mėnesį. Pavyzdžiui:
- Kiekvieną savaitės dieną ir toliau melsiuosi už vieną iš septynių Lietuvos vyskupijų, už jos ganytoją – vyskupą (ir jo padėjėjus), už kunigus, pašvęstuosius, visą tos vyskupijos tikinčiųjų bendruomenę.
- Atlikdama(-s) kasdienę sąžinės peržvalgą, pastebėsiu, kaip reiškėsi ryškiausios mano charakterio savybės.
- Pasirinksiu vieną savo charakterio bruožą, kurį turėčiau ugdyti arba labiau valdyti, numatysiu, keletą konkrečių būtų tą daryti ir kas vakarą pasitikrinsiu, kaip sekėsi.
