JĖZAUS ŠIRDIS KALBA MŪSŲ ŠIRDŽIAI

Širdis yra buveinė, kurioje esu, kurioje gyvenu (pasak semitų ar biblinio pasakymo: į kurią „nužengiu“). Ji yra mūsų slaptasis centras, nesuvokiamas nei mūsų protui, nei kitiems žmonėms; vien tik Dievo Dvasia gali ją ištirti ir pažinti. Tai vieta, kurioje gimsta mūsų giliausių vidinių siekių diktuojami sprendimai, tiesos vieta, kurioje pasirenkame gyvenimą ar mirtį, susitikimų vieta, kadangi, būdami Dievo paveikslas, gyvename ne be santykio su Juo: širdis yra Sandoros vieta. (KBK 2563)

„Tyraširdžiams“ yra pažadėta regėti Dievą akis į akį ir būti į Jį panašiems. Širdies tyrumas yra išankstinė to regėjimo sąlyga. Jau dabar jis mums leidžia regėti taip, kaip regi Dievas, pasitikti kitą žmogų kaip „artimą“, žmogišką mūsų ir artimo kūną suvokti kaip Šventosios Dvasios šventovę, dieviškojo grožio apraišką. (KBK 2519)

DIEVO ŽODIS

Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“. (Mt 11, 25-30)

PALAIMINTOJO ARKIVYSKUPO JURGIO KELIU

Jėzaus meilė – tai nepermanoma Jo Širdies paslaptis. Iš visų žmonių tik, turbūt, vienas Viešpats Jėzus pilnai suvienijo žmonių pažinimą su jų meile. Jis tik vienas pažinojęs žmones iki pačiam dugnui.

(Iš laiško kun. Jonui Totoraičiui MIC, 1913.05.17)

Kas moka ilsėtis prie Kristaus kojų ir būti Jo Švenčiausioje Širdyje, tas tik gali sėkmingai darbuotis, kadangi jo darbai vietoj žmogiško įgyja antgamtinį, dievišką pobūdį.

(Manuscripta lituana, asketinė konferencija)

Širdingas maldingumas į Švč. Jėzaus Širdį – tai ypatinga malonė, ginanti nuo atšalimo. Šio pamaldumo esmė yra ta, kad jis žadina meilę.

(Asketinė konferencija „De tepiditate“)

Kuo labiau stenkimės uždegti savo širdį Dievuje Jo tyros meilės ugnimi. Nesiliaudami prašykime Dievą šios meilės, nes ji esmingai jungia mus su Dievu, stipriausiai veikia sielą, ragindama ją žengti į dangų siekiančias vidinio gyvenimo aukštumas, kuriose ji kvėpuos tyru Dievo dvelkimu ir viską vertins amžinybės šviesoje.

(Asketinė konferencija „Apie vidinį gyvenimą“)

KOMENTARAS

Jei nuvertiname širdį, nuvertiname ir tai, ką reiškia kalbėti iš širdies, veikti širdimi, ugdyti ir gydyti širdį. Jei nevertinama širdies speciffika, prarandame atsakymus, kurių vien intelektas negali duoti; prarandame susitikimą su kitais, prarandame poeziją. Prarandame istoriją ir savo istorijas, nes tikrasis asmeninis nuotykis yra tas, kuris kuriama širdimis. Gyvenimo pabaigoje tik tai bus svarbu. (11)

Nors Šventajame Rašte Jo žodis visada gyvas ir aktualus, kartais Jėzus kalba mums viduje ir kviečia mus į geriausią vietą. O geriausia vieta yra Jo Širdis. Jis kviečia mus įeiti ten, kur galime atgauti jėgas ir ramybę: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!” (Mt 11, 28). Štai kodėl Jis paprašė mokinių: „Pasilikite manyje“ (Jn 15, 4). (43)

Pamaldumas Kristaus Širdžiai nėra nuo Jėzaus Asmens atskirto organo garbinimas. Mes kontempliuojame ir garbiname visą Jėzų Kristų, žmogumi tapusį Dievo Sūnų, pavaizduotą paveiksluose, kuriuose ryškiai matoma Jo Širdis. Šiuo atveju kūno širdis traktuojama kaip įsikūnijusio Sūnaus intymiausio centro ir Jo meilės, kartu dieviškos ir žmogiškos, atvaizdas ar privilegijuotas ženklas, nes labiau nei bet kuri kita Jo kūno dalis ji yra „natūrali neišmatuojamos meilės išraiška ir simbolis”. (48)

Būtina pabrėžti, su Jėzaus Kristaus Asmeniu mus sieja draugystė ir garbinimas, kuriuos, traukia meilė, išreikšta Jo širdies atvaizdu. Garbiname šį Jį vaizduojantį atvaizdą, tačiau garbiname tik gyvą Kristų, jo dieviškumą ir visą Jo žmogiškumą, kad leistumės būti apimti Jo žmogiškosios ir dieviškosios meilės. (49)

Kontempliuodami Kristaus Širdį, įsikūnijusią Evangelijos sintezę, galime, sekdami šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės pavyzdžiu, „nuoširdžiai pasitikėti ne savimi, bet begaliniu gailestingumu to Dievo, kuris myli be ribų ir viską atidavė Jėzaus kryžiuje“. Teresė galėjo tai padaryti, nes Kristaus Širdyje atrado, kad Dievas yra meilė: „Man Jis dovanojo savo begalinį Gailestingumą, kurio šviesoje kontempliuoju ir garbinu visas kitas dieviškąsias tobulybes“. Štai kodėl populiariausia malda, tarsi strėlė nukreipta į Kristaus Širdį, yra tiesiog: „Jėzau, pasitikiu Tavimi“. Jokių kitų žodžių nereikia. (90)

Meilė mūsų broliams ir seserims nėra tik mūsų pačių pastangų vaisius; ji reikalauja, kad mūsų savanaudiškos širdys pasikeistų. Šis suvokimas davė pradžią dažnai kartojamai maldai: „Jėzau, padaryk mūsų širdis panašias į savo Širdį“. Šventasis Paulius savo ruožtu ragino savo klausytojus melsti ne jėgų daryti gerus darbus, bet būti “tokio nusistatymo, kaip Kristus Jėzus“ (Fil 2, 5). (168)

(Popiežius Pranciškus. Enciklika „Dilexit nos“)

SUSIMĄSTYMAS

• Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?

DALIJIMASIS TIKĖJIMU

• Kaip aš suprantu širdies svarbą savo gyvenime? Ar pakankamai įvertinu savo širdį kaip „slaptąjį centrą“, kuriame gimsta mano giliausi sprendimai?

• Ar skiriu pakankamai dėmesio savo širdies ugdymui ir gydymui? Kaip galėčiau tai daryti ateityje?

• “Būtina suvokti, kad mūsų santykis su Jėzaus Kristaus Asmeniu yra draugystės ir garbinimo santykis, traukiamas meilės, kurią vaizduoja Jo širdies atvaizdas.” Koks mano santykis su Jėzaus Kristaus asmeniu? Gal norėčiau ką nors tame santykyje keisti?

„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“

Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite šį mėnesį. Pavyzdžiui:

• Dalyvausiu birželinėse pamaldose bažnyčioje, o jeigu neturėsiu tokios galimybės, melsiuosi savo namuose, kviesdama(s) tokiai maldai šeimos narius, aplinkinius.

• Stengsiuosi skleisti meilę ir viltį aplinkiniams, atspindėdama/s Jėzaus Širdies gerumą ir melsiuosi už juos, prašydama/s Dievo palaimos jiems.

• Dažnai dienoje sąmoningai kartosiu pasirinktą strėlinę maldą, pvz. „Jėzau, pasitikiu Tavimi“, „Jėzau, padaryk mano širdį panašią į savo Širdį“.