Daugelis gailestingumo darbų neša tam tikrą emocinį pasitenkinimą. Tik jau ne šis. Vienas sunkiausių gailestingumo darbų sielai, būti kantriam klystantiems (arba kantriai nukęsti įžeidimus), iš tiesų reikalauja šventojo kantrybės. Kodėl?

DIEVO ŽODIS

  • Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo,pasiruošęs atleisti, o ne bausti. (Jl 2,13)
  • Menka garbė, jei jūs kantrūs, kai esate plakami už nusikaltimus. Bet kai esate kantrūs, darydami gera ir kentėdami, tuomet jums nuopelnas Dievo akyse.  Juk jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis. (1Pt 2, 20-21)
  • Pirmiausia žmonės pakels prieš jus rankas ir ims jus persekioti. Dėl mano vardo tąsys jus po sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti.Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; aš jums duosiu tokios iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti, nei prieštarauti nė vienas jūsų priešininkas. Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos net žudys.  Visi jūsų nekęs dėl mano vardo. Vis dėlto nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris.  Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę. (Lk 21, 12-19)
  • Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia. (1 Kor 13,4-8)

PALAIMINTOJO JURGIO KELIU

Labai gerai darai, kad tyli ir laikaisi šalyje nuo visokių politikų. Tylėk ir kentėk anot lietuviško priežodžio, kad ir kuolus tašytų ant galvos: Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę.  Aš įsitikinau, kad kantrybe labai daug galima pergalėti.  (Kun. P. Būčiui, 1911 10 08)

Nenusiminkite, kad ne visi Jums palankūs. Bukite kantrūs . Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę. Už blogą geru atsimokėkite. (Kun. V. Kulikauskui, 1925 01 24)

O dabar pats matai ir girdi, ką apie mane šneka ir rašo ir ką iš manęs daro. Netik mane šaukia litvomanu esant ir baltagudžiomanu, bet net ir bolševiku dėlto, mat, kad aš nebėgau iš Vilniaus nuo bolševikų. – Neseniai man pranešta, kad mane, kadangi nepakenčiamas esu, iš tikrųjų nuspręsta nušauti Katedroje; tai vėl dabar žada nunuodyti. Ir negalima sakyti, kad visa tai blogi žmonės būtų skelbę; kai kurie iš jų labai geri ir dievobaimingi; darė tai tikrai iš Dievo ir Bažnyčios meilės. (Kun. P. Būčiui, 1924 10 27)

Žinoma, girdint kalbas prieš mylimus žmones, prieš savo tautą, niekam negali būti malonu. Bet ne ką darysi, reikia kęsti. Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę. Ir aš seniau, tokias kalbas girdėdamas, labai atjausdavau. Bet dabar jos labai menką įspūdį man daro, jei kur girdžiu: praskamba ir tiek. Raminuosi tuo, kad mes nuo tų kalbų nei blogesni, nei geresni nebūsime. Tegu sau kalba, ką nori, o mes žiūrėkime savo ir dirbkime, kad būtume kaskart geresni. O jau graužtis dėl tų kalbų visai nėra ko. Kristus pasakė: melskitės už savo priešus ir persekiotojus. Kad mes vykdytume tą nurodymą, daug laimėtume: bent pačių širdys negestų. (Kun. J. Totoraičiui, 1913 05 17)

 Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę. Turėkite kantrybės; iš palengvo viskas susitvarkys. – Jeigu viens kitas iš mūsų paklystame, vis tiek neturime, man rodos, blogų norų. Turime vieni kitiems atleisti. Ne be reikalo gi Kristus liepė dažnai kalbėti Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams“. Imkite visa ką ramiai. Dėl to, kad vienas kitas suklystame nereikia jau taip greitai pasiduoti “pasibjaurėjimams”. Net save patį žmogus, nors jautiesi tikrai “pasibjaurėtinas” Dievo ir angelų akyse, o ir tai turi kęsti. (Kun. J. Vaitkevičiui, 1924 11 22)

Man rodos, kad gal per jautrus esi kai kuriems mažmožiams, per greit užpyksti ir įsižeidi. Aš tai stengiuosi tokius mažmožius nutylėti, net nė neparodau, kad juos jaučiu; patyriau, kad tai geriausias būdas su žmonėmis: dažnai jie patys atsipeikėję nori paklaidas atitaisyti ir dar paskui švelnesni, mandagesni esti. Savo ištverme jūs išlaikysite savo gyvybę. Nuo kryžių ir kryželių niekur žmogus negali pabėgti, visur jų randasi, kad ne tokių, tai kitokių. (Kun. P. Būčiui, 1913 11 11).

Duok, Viešpatie, kad visokiose audrose, kurias nelabasis ir sugedęs pasaulis prieš mus sukels, užlaikytume ištvermę, nieku nepajudinamą ramybę, kad juo labiau mus persekios ir plaks, juo labiau prie Tavo Mieliausiojo Sūnaus Jėzaus Kristaus glaustumės, juo su didesniu pasitikėjimu po Marijos Nekaltai Pradėtos Panelės globa bėgtume. (Užrašai, 2011 02 06)

KOMENTARAS

Šis gailestingumo darbas – būti kantriam klystantiems arba kantriai nukęsti įžeidimus – kviečia būti kantriu ne tik su tais, kurie nuoširdžiai klysta, ne tik su geranoriškais, bet susipainiojusiais. Esi kviečiamas būti kantrus su nekantriaisiais, su tais, kurie yra agresyvūs savo klaidoje, su tais, kurie taip įsitikinę savo teisingumu (ir teisumu), kad tik ir laukia, kada tu pasitrauksi iš tako ir leisi jiems viską padaryti kaip reikiant.  Ir štai su tokiais žmonėmis turime būti kantrūs. Iš tiesų, vargšai krikščionys yra pašaukti iškęsti didžiules kančias.

Bet kartais, kadangi esam žmonės, mes patys būname tie, kurie bando kitų kantrybę. Kartais esam taip įsitikinę, kad esam teisūs ir taip užkietėjame savo teisume, kad imame laužyti žmones, vietas arba daiktus. Ir viskas tik per klaidingą įsitikinimą savo teisingumu, kai tuo tarpu būtent mes klystame. Ir tokiais atvejais labiausiai dėkingi būname tiems žmonėms, kurie buvo mums kantrūs, kurie, pažiūrėję į visa, ką mes sugadinome, atsiduso ir, tyliai, ramiai, su meile padėjo mums išsrėbti košę, kurios mes privirėme. Jėzus, Gailestingasis Viešpats, atėjo, kad pasakytų mums tiesą su meile, kad paaukotų save tam, kad mes visi pažintume tiesą apie Dievo meilę, Dieviškojo Apreiškimo tiesios pilnatvę ir taip būtume išlaisvinti. Ir padarė Jis tai sukeldamas kuo mažiausiai triukšmo: trisdešimt privataus gyvenimo metų, treji metai viešos tarnystės, tada Jo Kančia, Mirtis, Prisikėlimas ir Įžengimas į Dangų. Bažnyčia yra besitęsiantis Jo gyvenimo ir darbo buvimas pasaulyje. Labai ramiai, labai kantriai, labai dosniai.

Iš tiesų, visas Šventasis Raštas yra pilnas Dievo dosnumo klystantiems ir dieviškojo kantrumo, kuris kartais viršija sveiką protą, pavyzdžių. Kodėl dieviškasis kantrumas pasiuntė pranašą Joną į Ninevę, davė jiems įspėjimą apie sugriovimą, busiantį už 40 dienų, o tada vis dėlto priėmė jų atgailą? Kodėl Dievas nesunaikino Izraelitų už Sandoros laužymą, už lankstymąsi svetimiems dievams ir vis pasikartojantį tikrojo tikėjimo išdavimą?

Nes Dievas yra pati meilė ir gailestingumas. Jis yra tėvas iš Sūnaus palaidūno palyginimo – pasitinkantis savo paklydėlį sūnų išskėstomis apkabinimui rankomis ir dosnumu, kuris suglumina ištikimą ir klusnų vyresnįjį brolį.

Taigi, pamėgdžiokime dieviškąjį kantrumą klystantiems ir būkime gailestingi tiems, kurie klysta mūsų artumoje ir netgi tiems, kurie klysta prieš mus. Būkime kantrūs švelniai pataisydami, būkime kantrūs liudydami tiesą, būkime kantrūs, srėbdami košę, kurios privirė tie, kurie manėsi žiną geriau, nei Kristus, geriau nei Bažnyčia, geriau nei tie, kurie yra vienos ar kitos srities žinovai, geriau nei tie, kurie tikrai yra išmintingi. Praktikuokime kantrumą ir pasitikėjimą ir laikykimės tiesos, tuo pat metu mylėdami tuos, kurie ją taip nuožmiai puola.

SUSIMĄSTYMAS

  • Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?

DALIJIMASIS TIKĖJIMU

  • Kaip ir kada konkrečiai esu patyrusi(ęs) Dievo kantrumą su manimi?
  • Ar esu patyrusi(ęs) momentų, kai suprantu, kad kitas žmogus (gal mano tėvai, mokytojai, vyras ar žmona) buvo man kantrus. Ką tuomet jaučiau?
  • Ar esu patyrusi(ęs), kad per didelį įsitikinimą savo teisumu, tapau kantrybės išbandymu kitiems. Ką jaučiau tai supratusi(ęs)?
  • Dėl ko dažniausiai prarandu kantrybę? Dėl kokių „mažmožių“ dažniausiai per greitai susijaudinu, supykstu, įsižeidžiu? Kaip manau, kodėl taip yra?

„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“

Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite. Tai pats svarbiausias dalykas, kurį turite nuspręsti.

  • Atlikdama(s) sąžinės peržvalgą vakare, stengsiuosi pastebėti, ar nesusierzinau dėl mažmožių, ar nesijaudinau ir nesiginčijau dėl dalykų, kurie nėra ypatingai svarbūs, neturi didelės įtakos ar pasekmių;
  • Atlikdama(s) sąžinės peržvalgą vakare, stengsiuosi pastebėti,  ar nebuvo momentų, kuomet „bandžiau kantrybę“ kokiam nors žmogui.
  • Pavesiu Viešpačiui maldoje situaciją ar žmogų, kurie reikalauja iš manęs ypatingos kantrybės. Kasdien melsiu kantrybės dovanos šioje situacijoje.