Lapkričio 27 d. Vilniuje Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos Šv. Kryžiaus namuose vyko PJMD skyrių vadovų, kitų aktyvių jos narių ugdymo – formacijos diena. Dienotvarkės tema „Mylime ne žodžiais, o darbais“. (Pop.Pranciškus)
Ses. Onutė Petraškaitė MVS papasakojo mums Šv. Kryžiaus koplyčios ir jų vienuolyno atsiradimo istoriją. Seserys čia gyvena nuo 1995 m.
Šv. Kryžiaus bažnytėlėje aukotos Šv. Mišios. Po jų – pirmoji konferencija: „Pal. J. Matulaitis ir šiandiena“. Ją vedė „Marijos radijo“ darbuotojas Liutauras Serapinas. Paskelbęs temos potemę: „Nepalūžti, bet kilti ir kelti“, pokalbį pradėjo himno palaimintąjam T.Jurgiui žodžiais.
Pranešėjas kalbėjo apie pašaukimą: šeimoj, maldoj, darbe, gyvenime ir kitur. Kaip dažnai mes prašome Dievo, kad padėtų surasti, suprasti savo pašaukimą.. Ieškoti Dievo šiais laikais reikia kitaip. Apie tai mums kalbantis ir palaimintasis Jurgis. Tai rasime Jo „Užrašuose“, taip pat atskirai surinktų maldų knygelėje „VIEŠPATIE, KAIP AŠ TAVE MYLIU!“ir kituose įvairiuose leidinukuose, prospektėliuose. Šiandien mums reikia ieškoti žmonių ir juose – Dievo. Pateikė pavyzdžių, kaip mes tai turime daryti. Pranešėjas pacitavo Palaimintojo Jurgio Matulaičio „Užrašuose“ žodžius. Ačiū Tau, Viešpatie, už tai, ką suteikei man ypatingus meilės jausmus prie Švč. Panelės Nekalto Prasidėjimo. Seniau sunkiai man ta malda ėjosi. Dabar gi kaip saldu prie Jos kojų pripuolus melstis ir maldoje skendėti. Siela tarsi alpsta saldžių saldžiausių jausmų pagauta, o kūną stebėtini, nepermanomi, neišreiškiami šiurpuliai perėmę laiko. Tą pat beveik patyriau, kaip ir Tavo šv. Kryžių prie širdies ir krūtinės glausdamas. Ačiū Tau Viešpatie, už viską. Dieve, mano Dieve, kaip aš Tave myliu ir mylėt noriu. Duok man, kad galėčiau dirbti ir kentėti dėl Tavęs ir Tavo šv. Bažnyčios, ir jos matomos galvos Šv. Tėvo. Malda, darbas dėl Dievo ir vargai su kentėjimais dėl bažnyčios išvien susipynę visą mano gyvenimą tesudaro. Tebūna man pavyzdžiu pats Kristus. Dieve, kaip aš Tave myliu.
Palaimintojo Jurgio visi darbai, o gal ir maldos nukreipta į tolimą ateitį. Mūsų darbas nesusikiršinti, eiti į žmones ir įvairiais būdais dalintis palaimintojo mintimis, padėti konkrečiuose dalykuose…
Prelegentas pasidalijęs savo asmenine patirtimi, kaip pasislėpus maldoje, galima susigrąžinti ramybę, pajusti laimės būseną. Paliudijęs savo asmeninius išgyvenimus ir patirtą stebuklą per palaimintojo užtarimą, pasidalijęs įžvalgomis apie paminklų funkcijas, užbaigė konferenciją to paties himno palaimintajam žodžiais.
„ Į ką mus vėl pakviestų pal. Jurgis….“
Po pietų išklausėme konferenciją: „ Į ką mus vėl pakviestų pal. Jurgis…“ Ją vedė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS. Paminėjusi, jog tarp kitų jubiliejinių dovanų, palaimintojo J. Matulaičio konsekracijos 100-io, Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų vienuolijos įkūrimo 100-io, 2018-aisiais PJM draugijai taip pat sukaks 10 metų. Draugija jau išaugusi iš vaikystės laikotarpio. Ses. Viktorija pateikė pasiūlymų, ką toliau turėtų daryti PJMD skyriai. Priminė, jog Tėvo Jurgio tolimiausias tikslas buvęs Dievas, artimiausias – Dievo karalija žemėje. Šis tikslas bendras visiems žmonėms, jį pasirinkusiems per Krikštą ir mūsų pareiga jo siekti. Palaimintojo J. Matulaičio „Užrašuose“ pirmame knygos psl. užrašyta: „Mano obalsis tebūna: Visame kame Dievo ieškoti, visą ką dėl didesnės Dievo garbės daryti, į viską Dievo dvasią įnešti ir viską ja perimti. Dievas ir jo garbė tegu būna viduriu viso mano gyvenimo, ašimi, apie kurią suktųsi visos mano mintys, jausmai, norai ir darbai. Dievo garbė ir sielų išganymas. Ar gali būti koks kitas tikslas aukštesnis ir prakilnesnis už šitą tikslą? To siekė palaimintasis J. Matulaitis, to siekė visi šventieji, stengdamiesi būti panašūs į Jėzų Kristų. T. Jurgis klausė ir atsakė: Ko Kristus troško? – Įvykdyti Dievo karaliją čia ant žemės, t. y. šv. mūsų Bažnyčią. Kokiu keliu prie to ėjo? – Visiško savęs išsižadėjimo, darbų, vargų, pažeminimų, persekiojimų, kentėjimų; ėjo, kol galvą nepadėjo, kol netapo prie kryžiaus prikaltas. Kas iš to išeina? – Kad kiekvienas iš mūsų turi iš liuoso noro, visiškai savęs išsižadėjęs, pilnai atsiduoti ir pasišvęsti Bažnyčiai.
Mūsų visų bendras tikslas – statyti žemėje Dievo karalystę. Tačiau priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, kitų dalykų, kiekvieno darbas turi būti labai konkretus, konkrečiose aplinkybėse. Ką darom, darysim, kad Dievo karalystė būtų Lietuvoje, savo parapijoje, bendruomenėje, šeimoje? Ses. Viktorija priminė, kaip T. Jurgis ją statė. Palaimintasis stengėsi atiduoti viską, kad realiai darytų įtaką savo gebėjimų ribose, kad keistų visuomenę. Bet jis nebuvo siekimų vyras Jis prašė: Duok, Dieve, kad aš būčiau suvartotas Tavo vynyne, Tavo dirvoje, kaip trąša, kad tik paskui piūtis būtų geresnė ir vaisius gausesnis. Duok, kad aš būčiau paniekintas, kad susinešiočiau sudilčiau, kad tik Tavo garbė augtų, platintųsi, kad tik tuo būdu prisidėčiau prie Tavo Bažnyčios tarpimo.
Tėvų Marijonų generaliniame archyve seserys rado palaimintojo J. Matulaičio lietuvių kalba vestas konferencijas. Vienos jų pavadinimu „Trys žmonių rūšys“įžvalgas pateikė ses.Viktorija. T. Jurgis pranešime analizavo tris žmonių grupes, kurie norėjo pasveikti, tik naudojo skirtingas priemones ir būdus kaip tai padaryti. Tai galioja ir dvasiniame žmogaus gyvenime.
Ses. Viktorija atkreipė dėmesį į dalykus, kurie gali trukdyti statyti Dievo Karalystę PJMD skyriuose, bendruomenėse. Norint augti kartu su Dievu, gyventi krikščioniškai, žmogus turi apsispręsti imtis visokių priemonių, kurios bus reikalingos konkrečiam pašaukimui. Tėvo Jurgio raginimas, jog visus darbus, reikalus reikia visiškai atiduoti Dievui. Žmonės, norintys siekti šventumo, neprisiriša prie įvairių dalykų, o atiduoda juos Dievui. Jie nestato sienos tarp Dievo ir savęs. Tai žmonės, bendruomenės, kurių gyvenime nėra plyšio tarp tikėjimo, kurį jie išpažįsta ir tarp gyvenimo, kurį jie gyvena. Čia yra tokia priemonė, kurią visi absoliučiai turim – gyventi taip, kad nebūtų plyšio tarp to, ką išpažįstu, kuo tikiu ir kaip gyvenu.
Šitie žmonės gyvena tikėjimu, pagal tikėjimą, nesirenka ir nesidera su Dievu tarp malonės ir prigimties. Paveda save Dievo malonei, nesibijo „paskęsti“, kad numirtų sau ir pasauliui ir gyventų per Kristų. T. Jurgis kalbėjęs apie save nebijoti priimti paniekinimą, neišsipildymą, per maldą ir per auką, per visa tai statyti Dievo karalystę. Jis tarsi duoda veidrodėlį ir liepia pažiūrėti į save. Duoda labai konkrečius dalykus: kaip priimam sunkumus, paniekinimus, kaip žiūrim į savo priešus ir nedraugus? Taip ir pamatysime kokie esame žmonės…
Ses. Viktorija Plečkaitytė MVS suskirstė mus į grupeles ir pateikė klausimus, atitinkančius nagrinėtą temą. Juos aptarus, pasidalijome savo įžvalgomis.
Formacijos dienos vedėjai nuoširdžiai padėkojo pranešėjams Liutaurui Serapinui ir ses. Viktorijai Plečkaitytei MVS už įdomiai perteiktas, telkiančias dvasiniams apmąstymams, sekant palaimintojo J. Matulaičio kvietimu – statyti Dievo karalystę žemėje konferencijų temas.
Druskininkų šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos PJMD skyriaus vadovė Alvyra Grėbliūnienė
Nuotraukų galerija
