TEMA

Kiek daug mūsų pasaulyje yra keblių situacijų ir kiek daug kančios! Paimkime kitus už rankų ir palaikykime, kad jie pajustų mūsų artumo, draugystės ir brolystės šilumą. Tegu jų šauksmas tampa mūsuoju, ir išvien pajėgsime nugriauti abejingumo, kuriam dažnai leidžiame karaliauti slėpdami savo veidmainiškumą bei savanaudiškumą, sienas. (plg. Pop. Pranciškus, Misericordiae vultus, Bulė dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo)

DIEVO ŽODIS

  • Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste.  Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane’.

Tuomet teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme?  Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme?  Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’  Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.

Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: ‘Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte’. Tuomet jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?’  Tuomet jis pasakys jiems: ‘Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte’.  (Mt 25, 31–45).

  • Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. (Mt 5, 7)
  • Per kartų kartas jis gailestingas tiems, kurie jo klauso. (Lk 1, 50)

PALAIMINTOJO JURGIO KELIU

Galvoti ne tik apie save, bet ir visa širdimi atsiduoti kitiems žmonėms, aukojant jiems savo laiką, sveikatą. Reikia mokėti dalytis su kitais tuo, ką turime. (Pal. Jurgis Matulaitis, asketinė konferencija „Apie širdies formavimą“)

Į legionierių rankas patekę daug bolševikų palikto maisto. Dalį to maisto norinti vyriausioji komanda skirti badaujančiai liaudžiai. […] Prašo manęs, kad apsiimčiau suorganizuoti komitetą dalyti tam maistui. Šitokias stato sanlygas: žydai visiškai nieko neprivalo gauti; taip pat tur rūpintis komitetas, kad ir jokiems pirmeiviams nežydams netektų nieko. – Atsakiau: […] Tamistos galite bausti žydus, juos išskirdami, tai jūs darbas; bet man, vyskupui, tai netinka. Taip pat netinka atmesti dalijant maistą ir pirmeivių. Kiekvienas alkanas ir badaujantis žmogus pasigailėjimo vertas ir reik jis gelbėti, nepaisant jo įsitikinimo ar tautybės. (Užrašai, 1919 IV 23)

Ir pagaliau atėjo toji Mergelė. Dievo Sūnaus Motina ir Šventosios Dvasios pamiltoji. Atėjo, kad taptų gražiausios meilės ir pamaldumo, pažinimo ir šventos vilties Motina, kad kiekvienas, kuris ją ras, atrastų gyvenimą ir pasisemtų Viešpaties gailestingumo. Atėjo, kad atneštų pasauliui Išganytoją, Kunigą, Mokytoją, Karalių, Jėzų Kristų, Dievo Sūnų,  o Jame atleidimą nusidėjėliams, ištvermę teisingiesiems, neišmanėliams tiesą, pasiklydusiems kelią, mirusiems gyvenimą.  (Pal. Jurgis Matulaitis, Pamokslas Švč. Mergelės Marijos gimimo šventei)

KOMENTARAS

Nuoširdžiai trokštu, kad krikščionys jubiliejaus metais pagalvotų apie gailestingumo darbus kūnui ir dvasiai. Tai bus būdas, kaip išbudinti savo sąžinę ir vis giliau skverbtis į Evangeliją, kurioje dieviškasis gailestingumas teikiamas pirmiausia vargdieniams. Jėzus šiuos gailestingumo darbus išvardija savo mokyme, kad galėtume pasitikrinti, ar gyvename kaip jo mokiniai, ar ne. Iš naujo atraskime gailestingumo darbus kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, ateivį priimti, ligonį slaugyti, kalinį aplankyti ir mirusį palaidoti. Neužmirškime ir gailestingumo darbų sielai: nemokantį pamokyti, abejojančiam patarti, nuliūdusį paguosti, pikta darantį sudrausti, įžeidimus atleisti, kantriai pakęsti mus skaudinančius žmones, melstis už gyvus ir mirusius.

Negalime pabėgti nuo Viešpaties žodžių, kuriais remiantis kada nors būsime teisiami: ar pamaitinome alkstančiuosius ir ar pagirdėme ištroškusiuosius? Ar priėmėme ateivius ir aprengėme nuoguosius? Ar radome laiko aplankyti ligonius ir kalinius? (plg. Mt 25, 31–45). Lygiai taip pat būsime paklausti, ar padėjome įveikti abejonę, kuri sukelia baimę ir labai dažnai vienišumą, nugalėti nežinojimą, kurį patiria milijonai žmonių, pirmiausia vaikai, stokojantys būtinos pagalbos, kad būtų išgelbėti iš skurdo? Ar buvome artimi tiems, kurie vieniši ir prislėgti sielvarto? Ar atleidome mus įžeidusiems ir ar atmetėme visas į smurtą vedančias pykčio bei neapykantos formas? Ar buvome kantrūs pagal mums kantraus Dievo pavyzdį? Ir galiausiai, ar patikėjome maldoje Viešpačiui savo brolius ir seseris? Kiekviename iš šių „mažiausiųjų“ yra Kristus. Jo kūnas kaskart vis iš naujo regimas kiekviename kankinamų, sužeistų, nuplakdintų, iš bado sulysusių, bėgti priverstų asmenų kūne… kad Jį pažintume, palytėtume, Jam rūpestingai padėtume. Neužmirškime šventojo Kryžiaus Jono žodžių: „Savo gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal meilę“.

Mintys dabar krypsta į Gailestingumo Motiną. Tegu jos meilus žvilgsnis lydi mus visus šiuos Šventuosius metus, kad iš naujo atrastume Dievo švelnumo džiaugsmą. Nė vienas taip, kaip Marija, nepažino žmogumi tapusio Dievo slėpinio gelmės. Jos visas gyvenimas buvo paženklintas žmogumi tapusio Gailestingumo artumo. Nukryžiuotojo ir Prisikėlusiojo Motina įžengė į dieviškojo gailestingumo šventovę, nes artimai dalyvavo jo meilės slėpinyje.

Išrinkta būti Dievo Sūnaus motina, Marija nuo pradžių buvo Tėvo meilės rengiama būti sandoros tarp Dievo ir žmonių skrynia. Savo širdyje ji sergėjo Dievo gailestingumą tobulos darnos su savo Sūnumi Jėzumi dvasia. Jos giesmė ant Elzbietos namų slenksčio buvo skirta gailestingumui „iš kartos į kartą“ (Lk 1, 50). Šiuose pranašiškuose Mergelės Marijos žodžiuose jau glūdėjome ir mes. Tai teiks mums paguodos ir paspirties, kai žengsime pro Šventąsias duris norėdami patirti dieviškojo gailestingumo vaisių.

Kryžiaus papėdėje Marija drauge su Jonu, meilės mokiniu, liudija Jėzaus tartus atleidimo žodžius. Atleidimas tiems, kurie Jį nukryžiavo, rodo, koks didis yra Dievo gailestingumas. Marija liudija, kad Dievo Sūnaus gailestingumas yra begalinis ir pasiekia visus nė vieno neapeidamas. Kreipkimės į ją sena ir visada nauja malda Salve, Regina, kad ji nenuilstamai lydėtų mus savo gailestingomis akimis ir padarytų mus vertus kontempliuoti Gailestingumo veidą – savo Sūnų Jėzų. (plg. Pop. Pranciškus, Misericordiae vultus, Bulė dėl Gailestingumo ypatingojo jubiliejaus paskelbimo Nr.24)

SUSIMĄSTYMAS

  • Kokius jausmus ir mintis Tau sukelia šios Šv. Rašto ištraukos ir Palaimintojo mintys? Kuris žodis, frazė, mintis Tau ypač svarbi? Kodėl?

DALIJIMASIS TIKĖJIMU

  • Kaip dažnai susimąstau apie gailestingumo darbus kūnui ir dvasiai? Ar pastebiu juos praktikuojamus savo parapijos bendruomenėje, kitose katalikų bendruomenėse?
  • Kurį gailestingumo darbą man sunkiausia praktikuoti? Apie kurį gailestingumo darbą dar turėčiau daugiau pamąstyti ir daugiau sužinoti, kad geriau suprasčiau, kaip galėčiau jį praktikuoti?
  • Kaip mes, kaip Pal. J. Matulaičio draugijos skyrius, galėtume praktikuoti gailestingumo darbus ar prisidėti prie jų geresnio supratimo ir praktikavimo savo parapijoje, savo aplinkoje?

 

„NUGALĖK BLOGĮ GERUMU“

Remdamiesi tuo, ką mąstėte ir dalinotės, numatykite, kaip atsiliepsite veiksmu, ką darysite. Tai pats svarbiausias dalykas, kurį turite nuspręsti.

Pavyzdžiui:

  • Kasdien skirsiu laiko maldoje padėkoti Dievui už Jo gailestingumą; stengsiuosi prisiminti, įvardinti ir dėkoti už tuos momentus, kai patyriau Dievo gailestingumą per kitus žmones, kai jie, gal net nesusimąstydami, darė gailestingumo darbus.
  • Per šį mėnesį skirsiu 14 dienų – po vieną kiekvienam gailestingumo darbui – ir stengsiuosi tą dieną skirti laiko apmąstyti, kaip esu kviečiama(as) jį praktikuoti, prašysiu šviesos maldoje, kad geriau suprasčiau, ir malonės, kad pajėgčiau tai daryti.
  • Pasirinksiu vieną gailestingumo darbą, kurį turėčiau labiau stengtis praktikuoti, melsiu Dievo pagalbos ir stengsiuosi kuo dažniau atrasti tam progų.