Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (toliau Draugijos) taryba lapkričio 25 d. sukvietė skyrių aktyvą apmąstyti gyvenimą ir veiklą bendruomenėje, pasidalinant jau 15-os metų patirtimi apie tai, kas svarbiausia, kas gera draugijos gyvenime, o ką reikėtų tobulinti ar net keisti. Šv. arkangelo Mykolo bazilikos klebono palaiminti, Šv. M. Marijos vargdienių kongregacijos vyresniosios sesės Jolitos Matulaitytės MVS pasveikinti, tikintieji pradėjo formacijos dieną, kurią vedė sesuo Onutė Petraškaitė MVS. Buvo paminėtas neeilinio suvažiavimo reikalingumas, nes labai sumažėjo Draugijos taryba, papildyti ir patvirtinti Įstatai.
Katechezę, remdamasi Sinodo tikslais bei siekiais, kurie vėl išryškina, akcentuoja „visų atsakomybę už Bažnyčią“, skelbė sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS. Ji pabrėžė Palaimintojo suvokimą, kad grupė, draugija visada nuveiks daugiau nei pavienis asmuo, todėl ir jo (Palaimintojo) įtakoje tarpukario Lietuvoje atsirado ir išplito įvairių katalikiškų organizacijų ratas. Sesuo Viktorija savo katechezėje rėmėsi trimis šventaisiais: Šv.Teresėle, tėvu Jurgiu ir kunigu Alfonsu Lipniūnu (Alfa). Buvo apžvelgtos šių šventųjų pagrindinės gyvenimo ir veiklos kryptys šių dienų Sinodo šviesoje: pasitikėjimas, malonės pirmumas, misijonieriškas nusiteikimas, išlaisvinantis savęs atsižadėjimas. Tik ateidami pas Viešpatį „tuščiomis rankomis“, pripažindami Dievo viršenybę, šventieji, kaip Teresėlė, iš širdies gelmių ištaria: Bažnyčios, savo Motinos, širdyje aš būsiu Meilė; tėvas Jurgis: Šv. Katalikų Bažnyčia, tikroji Kristaus karalija ant žemės, karščiausiai mano numylėtoji! O Alfa: Pirmoj vietoj statyti bažnytines pareigas…
Prisiminta JE vyskupo A.Jurevičiaus mintis apie Vatikano II susirinkimo nubrėžtą, bet jau primirštą kryptį: „Dabar mes ją suaktualiname – kalbame apie pasauliečių apaštalavimą, iš Krikšto kylančius įsipareigojimus, visų atsakomybę už Bažnyčią“. Tėvas Jurgis taip pat buvo sušaukęs vyskupų konferenciją, kurioje svarstė katalikų organizavimo klausimus. Todėl šiandien, kai skatinamas individualizmas, susitelkimas į save ir savo interesus, kai vyrauja abejingumas, šventųjų gyvenimas rodo mums gyvenimo dovanojamą grožį ir įkvepia būti mokiniais, susižavėjusiais Jėzumi ir Evangelija; ir kai gyvenimas darosi vis sudėtingesnis – padeda atrasti paprastumo grožį, visišką meilės, pasitikėjimo ir savęs atidavimo pirmumą.
Po katechezės visi rinkomės Palaimintojo Koplyčioje dalyvauti Šventose Mišiose, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis skelbė ir homiliją kalbėdamas tikintiesiems apie aplinkos įtaką tikėjimo kelionėje, santykyje su Dievu, kitais žmonėmis. Šv. Dvasios vaidmuo Bažnyčioje yra labai svarbus, jos raginami žmonės nugali inertiškumą, pasyvumą, nes tai yra didieji stabdžiai tikėjimo kelionėje. Būtina prašyti Jos (Šv. Dvasios) daugiau įžvalgumo suprantant Dievo veikimą ir valią. Girdėtuose Skaitiniuose, Išganymo istorijoje, Makabėjų knygoje, girdime, kad ir ankstyvaisiais laikais buvęs didelis pasišventimas, Įstatymo laikymasis, vėliau tapo stabdžiu. Šv. Paulius primena, kad Jėzaus gimimas iš moters, atėjimas į pasaulį atneša pastarajam daug naujo. Šiandien labai svarbu matyti ištakas plačiau suvokiant I
šganymo dovaną, neužsisklęsti vienatvėje. Bendruomeniškumas labai svarbus Bažnyčios istorijoje, tai buvo pažymėta ir Sinodo kelyje; todėl būtina džiaugtis turint Palaimintojo bendruomenę – draugiją, vadinasi turite stiprią išganymo viltį,- pabrėžė JE. O artimesnė bendrystė su Viešpačiu stumia, ragina judėti pirmyn, tuo pačiu stiprinant visuotinės kunigystės išraišką. Evangelijos palyginimas apie vienos pasiklydusios avies ieškojimą rodo kiekvieno žmogaus svarbą, jo reikšmę Bažnyčioje. Taip ir Palaimintojo užsidegimas tarnauti Dievui ir Bažnyčiai mus drąsina, žadina viltį, o buvimas Draugijoje neša džiaugsmą ir stiprina jos (draugijos) narius.
Po Šv. Mišių ir pietų, kuriems palaimino JE vyskupas, dienos dalyviai skirstėsi į 2 grupes: suvažiavimo delegatai pasiliko darbui parapijos salėje, kiti ėjo į Palaimintojo muziejų, kur išklausė Arūno Kapsevičiaus paskaitą, meldėsi Gailestingumo vainikėlį.
Suvažiavimo delegatai išklausė PJM draugijos veiklos apžvalgą, kurią pateikė sesuo Onutė, ir iždininko ataskaitą (Vilija Bandzaitienė). Taryba buvo renkama iš 9 delegatų; išrinkti 5 asmenys: Vida Mickuvienė (Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos skyriaus vadovė, buvusi tarybos narė), Virginija Račkauskienė (Rumbonių parapijos skyriaus vadovė, buvusi tarybos narė), Vilija Bandzaitienė (buvusi tarybos narė, iždininkė), Daiva Bilinskienė (Vilniaus skyriaus narė), Vilma Miliūtė (Garliavos skyriaus narė). Po rinkimų naujosios tarybos nariai, vadovaujami naujai paskirtos, atsakingos už draugijos veiklą sesers Viktorijos Plečkaitytės aptarė artimiausius uždavinius.
Praturtėję dvasiškai, prašydami Dievo karščiau tikėjimu gyventi užtariant Palaimintajam, formacijos dienos dalyviai išsiskirstė į namus, jau ten, savo bendruomenėse, skleisti žinią ir naujus pasiryžimus.
Vida Mickuvienė, PJM draugijos Šv. arkangelo Mykolo bazilikos skyriaus vadovė
Nuotraukos Virginijos Račkauskienės ir s. Onutės Petraškaitės MVS
