Taip savo Dienoraštyje 1910 m. lapkričio 14 dieną įrašė tėvas Jurgis, pasiryždamas neapleisti darbo dėl maldos ir maldos dėl darbo. Nes be nuolatinės maldos siela vysta ir džiūsta, jėgos išsenka ir išsibaigia, dvasia išsiblaško… šį jausmą tikrai pažįsta praktikuojantys katalikai. O Palaimintojo gyvenimo, veiklos pavyzdžius mes vis prisimename kiekvieno mėnesio 12 d., kai Bazilikon susirenkame į Šv. Mišias prie Jo relikvijų. Taip ir šį lapkričio šeštadienį tradiciškai palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai iš Kauno, Lazdijų, Punsko ir Marijampolės skyrių pirmiausia parapijos salėje dalyvavo konferencijoje, kurią vedė sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS. Ji kalbėjo apie š.m. birželio 5 d. Romoje šventuoju paskelbtą marijonų ordino įkūrėją Stanislovą Papčinskį (apie paskelbimą daugiau žr. https://www.pjmd.lt/naujienos/palaimintojo-jurgio-matulaicio-draugijos-nariai-marijampolieciai-romoje/). Klausytojai susipažino su naujojo šventojo gyvenimo ir veiklos epizodais bei marijonų vienuolijos darbą ir misijas visame pasaulyje. Buvo prisiminti tituliniai Bazilikos atlaidai spalio 2 d. bei vykusios Padėkos Mišios už šventojo paskelbimą. Jose dalyvavo svečias iš Romos – marijonų kongregacijos vicegenerolas, kunigas Joseph Roesch MIC, kuris homilijoje ne tik priminė tikintiesiems stebuklingus išgijimus užtariant tėvui Stanislovui, bet pabrėžė mūsų Palaimintojo reikšmę marijonams visame pasaulyje ir Marijampolės miestui. Tai t.p. buvo ir padėkos Šv. Mišios naująjį šventąjį. Sesuo Viktorija kalbėjo ir apie tai, kad išskirtinai marijonų vienuolija ir šiandien yra išsaugojusi didesnį pamaldumą už mirusius. Dievo keliai nėra žmogaus keliai, todėl tiek daug metų tėvas Stanislovas turėjo laukti savo garbės valandos, o šventuoju paskelbtas Gailestingumo metais. Tai labai simboliška. Mes turime 3 knygas, kalbančias apie Dievą: gamtą, Šv. Raštą ir mūsų gyvenimo įvykius. Baigdama sesuo Viktorija kalbėjo labai prasmingą Tėvo Stanislovo maldą apie kasdieninį mūsų ryšį su Jėzumi: kiekvienu atveju, kai liūdna, neramu, džiaugsminga ar nematoma išeities – kreipkis į Jėzų. Nes tikėjimas yra tai, ko mes turime Dievo prašyti kasdien (malonės).
Po konferencijos Draugijos nariai ėjo į Baziliką, kur prie jų prisijungė Vilkaviškio vyskupijos kurijos Marijos legiono „Karalienės taikos“ susirinkimo nariai bei kiti tikintieji, norintys dalyvauti užtarimo maldoje prie Palaimintojo relikvijų. Šią maldą ir pasivedimą Palaimintajam vedė parapijos klebonas Andrius Šidlauskas MIC ir kunigas Stasys Puidokas MIC. Taip šį kartą sutapo, kad Marijos legiono ir Palaimintojo Draugijos nariai tą pačią 12-ą dieną rinkosi į savo dvasinius susirinkimus, o po to bendrai meldėsi. Marijos legiono nariai renkasi kiekvieną mėnesį ir dabar buvo 2 legiono prezidiumai, atstovaujami Gelgaudiškio, Vilkaviškio, Šakių, Virbalio, Lazdijų ir Miroslavo parapijų.
Šv. Mišias aukojo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, koncelebravo vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC bei kiti vyskupijos kunigai ir Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios kunigas Marius Talutis. Homiliją sakė Šunskų Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebonas teol. lic. Remigijus Gaidys.
Iškilmė baigėsi tradiciškai – maldomis į Palaimintąjį Jurgį Matulaitį, prašant Jo užtarimo bei paskelbimo Šventuoju ir malda už Tėvynę.
Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio Marijampolės skyriaus vadovė
