Liepos 11 d. Antroji atlaidų diena, Marijampolės bazilikoje rinkosi piligrimai iš Aleksoto, Prienų, Kauno, Vilniaus, Kaišiadorių ir kitų Lietuvos parapijų pasimelsti už tikinčiųjų draugijų, maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų narius, nes ši diena buvo katalikiškų judėjimų ir bendruomenių diena. Todėl ir katechezės, kurią skelbė sesuo Asta Venskauskaitė MVS, tema buvo skirta Palaimintojo tekstams apie žmones, bendruomenes Bažnyčioje. O tėvą Jurgį kiekviena bažnytinė bendruomenė turėtų laikyti savo globėju, nes būtent jam rūpėjo į Bažnyčios gyvenimą įtraukti kuo daugiau žmonių, apie tai jis ne vieną kartą rašė: „Turime vienyti geros valios žmones, mylinčius Dievą ir Bažnyčią, ir juos organizuoti, turime juos žadinti prie darbo dėl Dievo, Bažnyčios ir sielų, vesti į kovą prieš nedorybes ir netikėjimo dvasią, skelbti Kristų ne tik jiems, bet drauge su jais ir per juos“. Palaimintajam rūpėjo, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas būtų Kristaus pažinimas, sekimas juo kaip vadu, susivienijimas, t.y. žmogaus tobulėjimas, šventėjimas, nes tik taip pasiekiamas sielų išganymas. Todėl Kristus ir įsteigė Bažnyčią, ir apaštalus pašaukė – vis dėl žmogaus išganymo. „Kaip laimingi būtų žmonės, jei Viešpaties Jėzaus mokslą priimtų ir pagal jį pilnai gyventų!“ – sušunka Palaimintasis, pridurdamas, kad įrankiai tam pasiekti yra „darbas, prakaitas ir vargas, išsižadėjimas, atsidavimas, pasišventimas, kad ir gyvastį reiktų padėti“. Ir jau chrestomatinėmis tapę jo mintys: „Dievo karaliją statyti savo širdyse ir širdyse kitų, ypač tų, kurie netekę Kristaus, kurie paklydę: tūno tamsoje ir mirties ūksmėje (plg. Lk 1, 79); kurie, nesižinodami ką darą, prieš Kristų kovoja.
Dėl Bažnyčios darbuotis. Kristų visur įnešti! Bažnyčia mums turi rūpėti – katalikybė, Kristus ir Jo karalija“.
Kiekvieną dieną katechezes užbaigiame maldomis ir laukiame Šv. Mišių pradžios. Jas šiandien aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Prienų, Kauno, Marijampolės dekanatų kunigai. Homiliją skelbė kunigas, teologijos licenciatas Vaidotas Labašauskas, Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebonas. Jis homilijos pradžioje ypač pabrėžė Palaimintojo asmenybės svarbą, nes jis, Palaimintasis, anuo metu kūrė mūsų Tėvynės ateitį, dirbo Kristui, Bažnyčiai, Lietuvai, todėl niekas negali prilygti jo asmenybei. Šiuo metu, kai pasaulyje vyksta kova su krikščionybe, kai norima mus nustumti į nuošalę, į paraštes, pamirštama, kad Europą sukūrė būtent krikščionybė, suteikė jai dvasią – Bažnyčią. Atitrūkstame nuo šaknų, nors, atrodo, kalbame tomis pačiomis sąvokomis, tais pačiais žodžiais, bet nesusikalbam. Nes vertybės pakito – ir materialinės, ir moralinės. Pirmoje vietoje atsirado savanaudiškumas, naudos tik sau siekimas. Prancūzų filosofas B.Paskalis yra pasakęs: „Jeigu nematai pasaulio tuštybės, esi tuščias žmogus“. Tai ypač turėtų mus jaudinti, nes pasaulis tuščiai gyvena ir tik sau. Dažnai gyvename iliuzijomis, kurios neįgyvendinamos, ignoruojame faktus,- ir tai didžiausia mūsų laikų problema, saviapgaulė, nes užsimerkiama prieš realybę, raminamasi, kad viskas bus gerai, bet taip nebus, jei nesuprasime savo gyvenimo tikslo. Kaip sakė Markas Tvenas, kad svarbiausi dalykai žmogaus gyvenime yra jo gimimas ir supratimas, dėl ko gimė. Ką labai gerai jau nuo vaikystės suprato Jurgis Matulaitis. Kunigas Vaidotas pateikė svarbiausias Palaimintojo gyvenimo detales, pabrėždamas pagrindinį jo siekį – gyventi Dievui ir Bažnyčiai pritraukiant kuo daugiau žmonių darbuotis Kristaus vynuogyne. Homiliją kunigas baigė ryžtingai (todėl po jo žodžių nuskambėjo plojimai) akcentuodamas, kad šiandien sunku žmones pritraukti, sudominti, kad mes, kunigai, esame kaltinami ir mums reiškiamos pretenzijos, o iš tikrųjų reikia supratimo, atleidimo, maldos, ką sakė ir Palaimintasis – tik nesavanaudiškai mylėdami galime pakeisti pasaulį!
Šios dienos apžvalgos pabaigoje siūlau vieną Palaimintojo citatą, kuri tarsi pratęsia girdėtas mintis: „Todėl Kristaus pažinimas, jo sekimas, su juo susivienijimas yra tikslas. Juo labiau Jį pažinsime, arčiau seksime, didesnėje vienybėje gyvensime – juo šventesni, tobulesni, uolesni tapsime. Taip atsiliepsime į pašaukimą, savo ir kitų sielas išganysim, paveldėsime Dievą“
Vida Mickuvienė, palaimintojo J. Matulaičio draugijos
Marijampolės skyriaus vadovė
Nuotraukos Tomo Vitkausko
