Didžioji Atlaidų savaitė Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje prasidėjo šeštadienį, liepos 8 d., Palaimintojo tėviškėje Lūginėje esančioje koplyčioje. Šventas  Mišias aukojo Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos klebonas Giedrius Bakūnas MIC, koncelebravo Marijampolės dekanato dekanas kanauninkas Deimantas Brogys, kunigas Martynas Povylaitis SC. Tikintieji meldėsi už visus į atlaidus atvyksiančius piligrimus, taip pat už visus, atlaiduose tarnaujančius. Visą savaitę, skirtą 125-osios Palaimintojo Jurgio kunigystės šventimų metinėms, prašysime „Pašaukimų ugdytojau, melski už mus“.

Tradiciškai pirmasis Atlaidų sekmadienis (liepos 9 diena) yra Padėkos Dievui už malones diena, kai dėkojama už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones. Katechezę prieš Šv. Mišias skelbė sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS. Buvo apmąstytos Palaimintojo mintys iš  konferencijos apie „Dievo meilę”. Buvo cituojamas tėvo Jurgio žodis apie padėką  „beribį Dievo gerumą, už tai, kad mus dosniai apdovanoja, kad mus kelia, gelbsti ir neleidžia pražūti, nežiūrint to, kad nusidedam.“

Iš t. Jurgio konferencijos “De gratia”  (apie Malonę) cituojamos mintys apie tai, kad  „žmogus neaugs dorybių ir šventumo link be Šv. Dvasios malonės. Todėl Šv. Dvasios atsiuntimas į pasaulį ir į konkretaus žmogaus širdį – paguodos pilnas slėpinys. Jis nuolat tęsiasi ir atsinaujina“. Todėl kiekvienas mes turime trokšti priimti Šv. Dvasios malonę ir ruošti savo sielą Jos atėjimui, nes tik Dievo malonė per Jėzų Kristų gali mus išgelbėti. Katechezėje buvo pateiktos mintys apie Šv. Dvasios dovanų vertę, malonės pagalbos būtinumą mūsų gyvenimuose, apie sielos paruošimą, nesipriešinimą, kliūčių nestatymą, išsiblaškymo vengimą ir „būtiną žinojimą, kas dedasi mūsų viduje ir kokia Dvasia mums vadovauja“.

Po Rožinio maldos, kurią vedė diakonas Saulius Andriuška, Šv. Mišias  aukojo kunigas Vitalijus Kodis, Palaimintojo Jurgio kanonizacijos bylos vicepostulatorius Lietuvoje. Jis sakė ir homiliją akcentuodamas Dievo žmogui suteiktą persikeitimo malonę, galimybę iš nuodėmės persikeisti į gražų gyvenimą. Didžiausia malonė – tai žvelgti į pasaulį kaip Kristus, kuris kviečia mus mokytis iš jo, mokytis ramybės ir švelnumo. Net ir šiandieniniame pasaulyje įmanoma pasikeisti, nes Kristus dovanoja mums taiką ir ramybę, ragina ugdyti tarpusavio meilę, užuojautą ir pagalbą. Klusnumas ir nuolankumas vertybės ir šiandien bei patikimas kelias vidiniam pasikeitimui, kuriam mus kviečia Jėzus Kristus. Tam reikalingos kelios sąlygos: noras pasikeisti ir mokytis iš Kristaus bei vienybė su Juo. Šventasis Jonas Paulius II-asis sako, kad galima ir reikia keistis bei pataria, kaip tapti nuolankiu ir švelniu; jis paskelbė 1340 palaimintųjų, tarp jų ir Palaimintąjį tėvą Jurgį, ir 500 šventųjų. Šventieji ir palaimintieji mums yra pavyzdys. Todėl labai svarbu tikėti ir sulaukti savojo šventojo, nes tik tikinčiam Dievas daro stebuklus, prašykime ir melskime ir vieną dieną galėsime švęsti kanonizaciją.

Šv. Mišios baigėsi tradicinėmis maldomis prie Palaimintojo relikvijų, kur vėliau buvo padėtos trijų tikinčiųjų votos: padėka už patirtas išgydymo malones palaimintajam Jurgiui Matulaičiui užtariant, už Basųjų karmeličių vienuolyno atkūrimą Paštuvoje ir gresiančios neregystės išgydymą padedant Palaimintojo relikvijai. Giedojo Marijampolės kultūros centro choras „Suvalkija“, vadovė Virginija Junevičienė.

Tikintieji, susirinkę agapei Marijonų vienuolyno sode, dalyvavo naujai atstatyto kryžiaus pašventinime.

 

Vida Mickuvienė, palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos

Marijampolės skyriaus vadovė